Pijus Andziulis

Pijus Andziulis MIC

Gimė	1870 m. balandžio 14 d. Vilkaviškio apskrities Paežerių valsčiaus Smalinyčios kaime
Mirė	1950 m. birželio 20 d. (80 metų)
Tautybė	lietuvis

Veikla	misionierius
Pareigos	Katalikų kunigas

Alma mater	Seinų kunigų seminarija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pijus Andziulis (1870 m. balandžio 14 d. Vilkaviškio apskrities Paežerių valsčiaus Smalinyčios kaime – 1950 m. birželio 20 d., palaidotas Marijampolės Marijonų kapinėse) – MIC, Romos katalikų kunigas, draudžiamos lietuviškos literatūros platintojas, Lietuvos marijonų provincijolas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Paežerių pradinėje mokykloje, Suvalkų gimnazijoje. 1891–1894 m. tarnavo carinėje Rusijos kariuomenėje. Vėliau mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Mokydamasis kartu su Jonu Kriaučiūnu, Jurgiu Karuža ir kt. platino į Suvalkus siunčiamą „Aušrą“, kurią iš Marijampolės paštu atsiųsdavo Petras Kriaučiūnas. Įšventintas kunigu 1900 m. Tarnavo vikaru Naumiestyje, Skriaudžiuose ir tarp unitų Silvanonyse. Pastarosios parapijos Sinevičių, Misevičių ir Kodziaučių kaimuose dar rado lietuviškai kalbančių tikinčiųjų. Už tai, kad carinės valdžios persekiojamiems unitams teikė dvasinę pagalbą, buvo įskųstas gubernatoriui. Neįrodžius kaltės, iškeltas į Pilypavą (Lenkija), o iš ten – 1906 m. į Rudaminą (dab. Lazdijų raj.). Nuo 1908 m. Veiverių mokytojų seminarijos kapelionas. 1918 m. įstojo į Marijonų vienuoliją, buvo Marijampolės, vėliau Patašinės marijonų namų vyresnysis, Lietuvos marijonų provincijolas. Antrojo pasaulinio karo metais Žemaičių Kalvarijos vienuolyno rūsyje slėpė ir globojo septyniolika žydų. Po karo tarybinės valdžios buvo suimtas, kalintas Lukiškių kalėjime ir ištremtas į Sibirą.