Pievinis pūtelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tragopogon pratensis
Pievinis pūtelis (Tragopogon pratensis)
Pievinis pūtelis (Tragopogon pratensis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Asteridae)
Šeima: Astriniai
(Wikispecies-logo.svg Asteraceae)
Gentis: Pūtelis
(Wikispecies-logo.svg Tragopogon)
Rūšis: Pievinis pūtelis
(Wikispecies-logo.svg Tragopogon pratensis)
Binomas
Tragopogon pratensis
L.

Pievinis pūtelis (lot. Tragopogon pratensis, angl. Meadow Salsify, Showy Goat's-beard, Meadow Goat's-beard, Jack-go-to-bed-at-noon, vok. Wiesen-Bocksbart) – astrinių (Asteraceae) šeimos pūtelių (Tragopogon) genties augalas.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iliustracija iš Thomé Flora von Deutschland, Österreich und der Schweiz (1885)

Tai dvimetis, kartais daugiametis, 20–70 cm aukščio augalas, turintis pieniškų sulčių. Turi storą, tvirtą, vertikalią šaknį. Stiebas status, plikas, nešakotas arba mažai šakotas, melsvai žalias, tik po graižu kartais negausiai kuokštiškai plaukuotas. Lapai linijiški arba linijiškai lancetiški, iki 30 cm ilgio, lygiakraščiai arba kiek banguotu pakraščiu, jų pamatinė dalis paplatėjusi, pusiau apimanti stiebą, viršutinė dalis staigiai susiaurėja ir toliau laipsniškai smailėja viršūnės link.

Graižai pavieniai ant ilgų graižkočių, 2–3 cm skersmens. Skraistlapiai beveik tokio ilgio kaip kraštiniai žiedai. Visi graižo žiedai liežuviški, šviesiai geltoni, išskiria nektarą. Dulkinės geltonos, viršūnėlės tamsiai violetinės. Kuokelių penki.

Žydi birželio ir liepos mėnesiais. Graižai išsiskleidžia ryte ir užsiveria po pietų.

Vaisiai – lukštavaisiai, kartu su snapeliu (be skristuko) 20–23 mm ilgio' snapelis beveik tokio ilgio kaip pagrindinė vaisiaus dalis arba kiek trumpesnis. Vaisiai, esantys graižo pakraštyje, apaugę trumpais dygliais, šiurkštoki arba beveik lygiu paviršiumi, o viduriniai – lygūs. Dauginasi sėklomis. Jos dirvoje išlieka daigios nuo vienų iki penkerių metų.

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žiedai laikomi vabzdžių. Šaknis mėgsta kiaulės, pamiškėse jas knisa šernai.

Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime paplitęs Centrinėje Azijoje ir didžiojoje Europos dalyje. Natūralizuotas Šiaurės Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje.

Auga pievose, žolėtuose šlaituose, pakelėse. Mėgsta sausokus, derlingus dirvožemius.

Taikomoji reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiene menkos pašarinės vertės augalas, tačiau žalia žolė noriai ėdama gyvulių. Maistui galima vartoti žalias ar virtas šaknis, lapus ir stiebus. Šaknyje yra inulino, kuris suteikia saldumo. Lapai ir stiebai tinka salotoms, sriuboms. Medingas augalas. Tokią pačią taikomąją reikšmę turi ir rytinis pūtelis (Tragopogon orientalis L.)

Sistematika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra trys pievinio pūtelio porūšiai:

  • Tragopogon pratensis subsp. leiocarpus (Trnka) Greuter
  • Tragopogon pratensis subsp. minor (Mill.) Hartm.
  • Tragopogon pratensis subsp. pratensis

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka