Pievų gėlės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Laukinių gėlių puokštė, kurią sudaro lipikai, baltagalvės, šiušelės, vingiorykštės, barkūnai, šakiniai, juodgalvės, bajorės, keletas miglinių augalų

Pievų gėlės arba laukų gėlės – natūralioje aplinkoje (pievose, paupiuose, pamiškėse) augantys augalai, turintys dekoratyvių savybių ir tinkantys puokštėms. Daugelis pievų gėlių nėra tokios ryškiaspalvės kaip dekoratyvinės gėlės, todėl puokštės retai sudaromos iš vienos rūšies gėlių, tačiau iš keleto laukinių augalų rūšių galima sudaryti spalvingas kompozicijas. Į laukinių gėlių puokštes tinka dėti ne tik spalvingais žiedais pasižyminčius augalus, tačiau ir, pavyzdžiui, miglinius augalus.

Pievų gėlių puokštės komerciškai gaminamos retai, nes daugelis laukinių augalų nužydi gan greitai, palyginus su dekoratyviniais augalais. Jos dažniau naudojamos liaudies tradicijose, interjero puošyboje.

Lietuvoje vasarą augantys dekoratyvūs laukiniai augalai: paprastoji baltagalvė, bajorė, rugiagėlė, aguona (labai trumpalaikė), paprastoji raudoklė, gegužraibė, gegūnė, bobramunis, vienmetė šiušelė, tikrasis lipikas, gausialapis lubinas, geltonasis vilkdalgis, vaistinis godas, vingiorykštė, naktižiedė, vaisgina, ežeinis ir kt.