Pietinis plikasis ibis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Geronticus calvus
Pietinis plikasis ibis (Thaumatibis gigantea )
Pietinis plikasis ibis (Geronticus calvus)
Malolotja nacionalinis parkas, Svazilande
 
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Gandriniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiiformes)
Šeima: Ibiniai
(Wikispecies-logo.svg Threskiornithidae)
Gentis: Plikieji ibiai
(Wikispecies-logo.svg Geronticus)
Rūšis: Pietinis plikasis ibis
(Wikispecies-logo.svg Geronticus calvus)
Binomas
Geronticus calvus
Boddaert, 1783

Pietinis plikasis ibis (lot. Geronticus calvus, angl.  Southern bald ibis) – ibinių (Threskiornithidae) šeimos paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažesnis už baltajį gandrą. Kūno ilgis 70 -80 cm, atstumas tarp sparnugalių 125 – 135 cm, kūno masė 1 – 1.3 kg. Plunksnų danga tamsiai žalios spalvos, violetinės ir bronzinės spalvų žvilgesio, pečių srityje bronzinės spalvos dėmė. Galva ir kaklas pliki, baltos spalvos. Pakaušis ryškiai raudonas, odos raukšlė sudaro nedidelį kupolą. Snapas lenktas į apačią, raudonas. Akys oranžiniai raudonos. Kojos raudonos.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitęs Lesoto vakarinėje dalyje, Pietų Afrikos Respublikos šiaurės rytuose ir Svazilende.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biotopas – kalnų pievos (1200 – 1850 metrų virš jūros lygio )[2]. Sėslus paukštis. Medžioja ir ilsisi dideliais, 100 individų, būriais. Minta žiogais, kirmėlėmis, vabalais, sraigės, varlėmis ir maita.

Monogamai. Peri 40 ir daugiau porų kolonijose. Lizdus krauna dirvos paviršiuje, ant skardžių ir medžiuose. Lizdą krauna patelė, o patinas renka šakas lizdui. Dėtyje 1 – 3 kiaušiniai. Abu partneriai peri 27 – 31 dieną. Jauniklius maitina atrytu maistu, abu tėvai. 55 dienų jaunikliai pradeda skraidyti, savarankiškai maitintis pradeda po dviejų mėnesių. Kartos trukmė – 10 metų. Laisvėje gyvena 10 – 15 metų, nelaisvėje – 30 metų[3].

Apsaugos būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis yra pažeidžiama rūšis. populiacijoje yra 3 300 – 4 000 suaugusių individų. Populiacijos mažėjimo priežastys:

Rūšies apsaugos priemonės:

  • Pietų Afrikos Respublikoje; Svazilende, Malolotjos draustinyje; Lesote, Setlabathebe nacionaliniame parke saugomos paukščio perimvietės.
  • Ant elektros perdavimo linijų stulpų statomi paukščius baidantys įrenginiai.
  • 2007 – 2011 paukščių monitoringas Pietų Afrikos Respublikoje.
  • Pietų Afrikos Respublikoje mokyklose įgyvendinama edukacinė programa, kurios tikslas supažindinti su kiaušinių ir jauniklių rinkimo žala.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka