Pietų Italijos albanai
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Italijos albanai | |
---|---|
Gyventojų skaičius | ~100 tūkst. |
Populiacija šalyse | Italija: Sicilija, Kalabrija, Apulija, Abrucai ~100 000 |
Kalba (-os) | albanų, italų, siciliečių, neapoliečių |
Religijos | krikščionys |
Giminingos etninės grupės | albanai |
Pietų Italijos albanai (alb. Shqiptrarët e Italisë) – pietryčių Italijoje gyvenanti etnolingvistinė albanų grupė, daugiausiai gyvenanti Sicilijos, Kalabrijos, Apulijos, Abrucų, Molizės regionuose. Dauguma jų persikėlė į Italiją nuo XV iki XVIII a., kuomet Osmanų imperija įsiveržė į Albanijos teritoriją.
Kultūrą lemia pagrindiniai kalbos, religijos, tradicijų, papročių, meno ir gastronomijos bruožai. Gaminami Strangujët (kukuliai), Bukë (duona), Të plotit (saldus pyragas), Likëngë (dešrėlės su pankolio sėklomis). Dauguma Italijos albanų yra Romos katalikai.
Atsižvelgiant į istorinius įvykius, Italijos albanų diaspora yra išskirtinė, todėl 2017 m. su Kosovu UNESCO buvo pateiktas prašymas įtraukti Italijos albanus kaip nematerialų žmonijos paveldą.
|