Pierre Mignard

P. Minjaro autoportretas (Luvras)

Pjeras Minjaras (pranc. Pierre Mignard, 1612 m. lapkričio 17 d. – 1695 m. gegužės 30 d.) – XVII a. prancūzų baroko tapytojas.

Biografija

Pjeras Minjaras gimė 1612 m. lapkričio 17 d. Trua mieste. Vaikystėje mokėsi pas skulptorių Žaną Bušė iš Buržo. 1630−1634 m. mokėsi Simono Vujė dirbtuvėse Paryžiuje. Po to 20 metų tobulinosi Italijoje. Romoje studijavo aukštojo renesanso meistrų ir Karačių darbus. 1657 m. grįžo į Paryžių, kur tapo populiariu aukštuomenės portretistu, tapė religinėmis ir mitologinėmis temomis. Jis buvo vienu reikšmingiausių to meto Prancūzijos tapytojų, laikomas klasikinės dailės tradicijos pradininku Prancūzijoje. Žymiausias jo monumentaliosios tapybos darbas, kuriuo jis išgarsėjo, yra 1664 m. atliktas Val-de-Grâce bažnyčios Paryžiuje kupolo dekoras, užsakytas Onos Austrės. P. Minjaras vadovavo Šv. Luko akademijai ir buvo aršus konkurentas karališkajam tapytojui Šarliui Le Brenui, kuris vadovavo Karališkajai akademijai. 1683 m. mirus Le Breno rėmėjui Ž. B. Kolberui, P. Minjarui atsivėrė galimybės gauti karališkųjų užsakymų. 1690 m. mirus Š. Le Brenui, P. Minjaras paskirtas Karališkosios akademijos direktoriumi. P. Minjaras mirė 1695 m. gegužės 30 d. Paryžiuje pradėjęs dirbti ties Invalidų rūmų dekoro projektu. Jo brolis Nikolia Minjaras (1606–1668) ir sūnėnas Polis Minjaras (apie 1638–1691) buvo pripažintais tapytojais.

Darbų galerija

• 
  „Madona su vynuogėmis“ (apie 1645 m., Luvras, Paryžius)
• 
  „Mistinės Šv. Kotrynos vestuvės“ (1669 m., Ermitažas, Sankt Peterburgas)
• 
  „Luiza Marija de Burbon“ (apie 1681 m., Versalio rūmai)
• 
  „Aleksandro Didžiojo gerumas Darijaus šeimai“ (1689 m., Ermitažas, Sankt Peterburgas)

Šaltiniai

• Encyclopaedia Britannica, 2020 m.