Pezarinos slėnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pezarinos slėnis (fr. Cjanâl Pedarç, arba Cjanâl; it. Val Pesarina, arba Canale di San Canciano, Canal Pedarzo) – vienas iš aštuonių Karnijos slėnių Udinės provincijoje, Friulio–Venecijos Džulijos regione, Italijoje. Slėnis driekiasi maždaug 22 km rytų – vakarų kryptimi, per jį teka Pezarinos upė, kurios vardu pavadintas slėnis. Ribojasi su Kadorės regionu vakaruose ir Sapados komuna šiaurėje.

Pezarinos slėnis gana siauras, šiaurėje vyrauja Pezarinos dolomitinių kalnų smailios viršūnės (kalnai Plerosas (2314 m), Siera (2448 m), Klap Grandė (2487 ​​m) ir Klap Pikolas (2463 m)), kurios pietuose kontrastuoja su švelniomis, nuožulniomis Fokjos (1 901 m), Pjeltiniso ir Novarcos kalnų viršūnėmis.

Slėnyje yra Prato Karniko komuna, kurioje išsidėstę Kročės, Avausos, Pjerijos, Osaiso, Pradumblio, Pezarijso, Sostasijo, Priko, Truja e Luko kaimai. Pezarinos slėniu eina kelias SR 465, iš vienos pusės jį jungiantis su Komeljanso ir Ovaro kmunomis, iš kitos – su Kadorės regionu.

Slėnis garsus nuo XVII a. gaminamais rankų drabo laikrodžiais, įkurtas Pezarinos laikrodžių muziejus.[1]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Val Pesarina“. Zoncolan. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.