Petruko akmuo

Petruko akmuo
[[Image:|250px]]
Petruko akmuo
Koordinatės	54.162771°š. pl. 24.339522°r. ilg. / 54.162771; 24.339522
Vieta	Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija	Marcinkonių seniūnija
Aukštis	2,6 m
Plotas	2,3x4 m
Kultūros vertybių registras
Kodas	0310100010185

Petruko akmuo, Ūlostakos akmuo (sin. Ūlos, Takos, Paūlių, Zalansko, Mardasavo, taip pat Baryso, Gražiuikos, Lankelės) – stambus mitologinis akmuo, gulintis Varėnos rajono savivaldybėje, Marcinkonių seniūnijoje, Mardasavo kaime, kairiajame Ūlos krante, 0,25 km į pietryčius nuo santakos su Merkiu, 1 km į vakarus nuo Paūlių. Riedulys yra Ūlos kraštovaizdžio draustinyje, Ūlostakos miške, stūkso aukštame krante, apie 20 m nuo Ūlos upės vagos, pirmojoje terasoje.

Šis riedulys bene didžiausias Dzūkijos nacionaliniame parke. Upių santakos vieta vadinta Ūlostaka, pagal šį ir šalimai esančius vietovių pavadinimus akmuo dar buvo pavadinamas Baryso, Gražiuikos ar Lankelės akmeniu.

Granito riedulys smulkiagrūdis, lyg juostuotas, pilkai melsvos spalvos, netaisyklingo keturkampio formos, 2,75 x 3,65 m dydžio (pailgas rytų–vakarų kryptimi). Pietvakarių pusėje iškilęs 1,55 m, šiaurės – 2,4 m. Iš trijų pusių akmens šonai statūs, iš pietryčių paviršius nelygus, nuolaidesnis, galima užlipti. Akmens paviršius nelygus, suskeldėjęs nuo praeityje degintų laužų. Šiaurės pusėje žemė šlapia, lyg šaltiniuota (anksčiau būta šaltinėlio). Vietovė į šiaurės rytus nuo akmens turėjo Baryso Dugno pavadinimą. Vieni kaimynai jį sprogdino, norėdami panaudoti statybai, bet pasiėmė tik nedidelę dalį.

Tautosakinės žinios

Žinių apie mitologinį akmenį Mardasave pateikė archeologas Vykintas Vaitkevičius, rėmęsis vietos gyventojų, tarp kitų – tautosakos pateikėjo Petro Zalansko giminaičių prisimintais „dziedulio“ pasakojimais. Teigiama, kad Zalanskų žemės rėžis į Ūlą rėmėsi būtent šioje vietoje, todėl P. Zalanskas, atėjęs pažiūrėti pasėlių ar padirbėjęs savo lauke, mėgo atsigulti ant saulės įšildyto akmens ir pailsėti, užsnūsdavo. Prie Ūlostakos akmens rinkdavosi piemenys, ganę karves palei Ūlą. Jie degindavo ant akmens laužą, šildydavosi, ką nors kepdavo, žaisdavo. Aplink akmenį buvo kasinėta, ieškota po juo paslėptų turtų. Ant akmens kaimo mokytojas mėgdavo atsivesti vaikus bendrai nuotraukai.

Pasak vietos gyventojų, seniau tikėta, kad visi akmenys aplinkui augo, o didžiausias akmuo augo tol, kol Marija į jį nenusimušė kojos ir pasakė, kad jis daugiau nebeaugs.

Geologinis paminklas

Dzūkijos geologinio paveldo dienų metu 2012 metų rugsėjo 22 d. apžiūrėtas Petruko akmuo, nustatyti jo fiziniai duomenys. Riedulys netaisyklingos formos, užapvalintais kampais, jį sudaranti uoliena – pilkas granito gneisas. Didžiausias akmens aukštis virš žemės paviršiaus yra 2,7 m, plotis – 2,7 m, ilgis – 4 m, apimtis prie žemės paviršiaus – 13,40 m. Riedulio tūris virš žemės paviršiaus sudaro 14 m³.

Lietuvos geologijos tarnybos pateikiami geotopo duomenys:

• Sudaranti uoliena: akytasis milonitas artimos granitui sudėties
• Aukštis: 1,7 m
• Ilgis: 4 m
• Plotis: 2,7 m
• Perimetras: 13,4 m

2025 m. Petruko akmuo paskelbtas valstybės saugomu geologiniu gamtos paveldo objektu. Duomenys Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos šaltinyje:

• Aukštis – 2,6 m
• Ilgis – 2,3 m
• Plotis – 4 m

Literatūra

• Vykintas Vaitkevičius. Dainavos žemės šventvietės. Varėnos rajonas ir Druskininkų savivaldybė. Merkinė: Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, 2022. – 311 p. ISBN 978-9986-553-15-1

Nuorodos

• Ūlostakos akmuo – slėptuvė nuo vilkų ir kasdienių rūpesčių vietosdvasia.lt 2025-06-28
• Ūlostakos akmuo, Varėnos rajone facebook.com 2026-03-15