Petronėlė Lietuvninkienė
| Petronėlė Lietuvninkienė | |
|---|---|
| Gimė | 1845 m. Suvalkų gub. |
| Mirė | 1934 m. gruodžio 26 d. (~89 metai) Marijampolė |
| Sutuoktinis (-ė) | Jurgis Lietuvninkas (1855–1917) |
| Vaikai | Petronė, Juzė |
| Veikla | knygnešė |
Petronėlė Lietuvninkienė (1845 m. Suvalkų gub. – 1934 m. gruodžio 26 d. Marijampolėje) – knygnešė, „Sietyno“ draugijos bendradarbė, žinomo knygnešio Jurgio Lietuvninko žmona.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
P. Lietuvninkienė buvo kilusi iš valstiečių. Su šeima gyveno Marijampolėje. Vyro atvežtą draudžiamą spaudą platino nuo 1890 m. Vėliau, įsikūrus „Sietyno" draugijai, buvo šios draugijos bendradarbe ir nurodymus apie spaudos paskirstymą ir perdavimą gaudavusi iš draugijos vadovų. Spaudos siuntos keliaudavo į Pilviškius, Kalvariją, Prienus. Palaikė ryšius su vietiniais knygnešiais, lietuviškos spaudos platintojais iš Alytaus, Zapyškio ir kitų vietovių.
1897 m. caro žandarai susekė „Sietyno" draugiją. Knygnešių šeimos namuose 1897 m. kovo 4 d. buvo atlikta krata, per kurią rasta daug lietuviškos spaudos. P. Lietuvninkienė areštuojama pasipriešino, už tai žandarų buvo sumušta. 1897 m. kovo 10 - liepos 21 d. paskirtas kardomasis areštas Plocko kalėjime. Vėliau ji paleista už 200 rb. užstatą. 1899 m. lapkričio 3 d. abu su vyru gavo po 6 mėn. kalėjimo ir 2 metus tremties. Pasirinko keltis į Žitomirą (Volynės gubernija). Po kiek laiko į čia pažįstami atvežė jos dukteris – Petronę (15 m.) ir Juzę (10 m.). 1901 m. leista grįžti į Vilnių. Po karo grįžo gyventi į Marijampolę.
1928 m. buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Nuo 1931 m. paskirta 40 Lt knygnešės pensija.
Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Įrašas Knygnešių sienelėje.