Pesčių I senosios kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pesčių I senosios kapinės
[[Image:|250px]]
Pesčių I senosios kapinės
Pesčių I senosios kapinės
Koordinatės
56°03′14″š. pl. 21°30′15″r. ilg. / 56.053809°š. pl. 21.50423°r. ilg. / 56.053809; 21.50423Koordinatės: 56°03′14″š. pl. 21°30′15″r. ilg. / 56.053809°š. pl. 21.50423°r. ilg. / 56.053809; 21.50423
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Plotas 0,1 ha
Naudotas XVIXVIII a.

Pesčių I senosios kapinės, vadinamos Senkapiais, Kapeliais, – neveikiančios kapinės šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Leliūnų kaime (Imbarės seniūnija), 0,95 km į pietus nuo kelio  2305  SalantaiGrūšlaukėBenaičiai  ir 0,35 km į šiaurės rytus nuo kelių Leliūnai–Mažieji Žalimai ir Pesčiai–Leliūnai kryžkelės, Pestupio dešiniajame krante.

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

0,18 km į pietus nuo upelio, aukštumos pakilumoje.[1] Laidojimo žymių neišlikę. Teritorija paversta dirva.

Teritorijos plotas – apie 0,1 ha.

2,4 km į pietryčius yra Pesčių (Klecininkų) senosios kapinės, 1,85 km į pietvakarius – Mažųjų Žalimų senosios kapinės, 0,3 km į šiaurę – Pesčių II senosios kapinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos XVI a., veikė iki XVIII a. pab. Laidoti Pesčių kaimo ir palivarko gyventojai. Kapines uždarius, XIX a. retsykiais laidoti savižudžiai, nekrikštyti numirę kūdikiai, kitatikiai, dėl kitų priežasčių į Salantų parapijos kapines nepriimti mirusieji. Vadintos Senkapiais, Kapeliais (žem. Kapalē). Jas ženklino ąžuoliniai monumentalūs kryžiai, kurie sunyko XX a. pr.

Šalia kapinių XIX a. veikė Pesčių dvaro kalkių degykla. Jos vieta buvo vadinama Kalkinyčia.

Leliūnų ir kitų apylinkės kaimų naujakurių statyboms iš kalvelės XX a. 3–4 deš. pradėta kasti žvyrą. Sunaikintos XX a. 8 deš.,[2] eksploatuojant žvyro karjerą Salantų tarybinio ūkio pastatų statyboms, kelių taisymui ir tiesimui. Žvyrduobėse buvo randama žmonių griaučių, geležinių kaltinių vinių, geležinių ir žalvarinių dirbinių. Karjerą uždarius, teritorija rekultivuota, paversta dirva.

1972 m. paskelbtos vietinės reikšmės archeologijos paminklu.[3] 1977 m. iš kultūros paminklų sąrašo išbrauktos kaip sunaikintas objektas.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Planas: Kretingos rajono Salantų tarybinis ūkis. Kultūros ir gamtos paminklai. – [Vilnius]: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1974–1976. – Eil. Nr. 84
  2. Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų katalogas. – Vilnius, 1978. – Eil. Nr. 84
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 249
  4. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). – Vilnius, 1977