Pereslavlis Zaleskis
Pereslavlis Zaleskis Переславль-Залесский | |
---|---|
![]() | |
![]() | |
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | ![]() |
Sritis | ![]() |
Įkūrimo data | 1152 m. |
Gyventojų | 37 738 |
Plotas | 23 km² |
Tankumas | 1 641 žm./km² |
Altitudė | 142 m |
![]() |
Pereslavlis Zaleskis |
Kirčiavimas | Pereslãvlis Zalèskis [2] |
Pereslavlis Zaleskis (rus. Переславль-Залесский) – miestas Rusijoje, Jaroslavlio srityje, Pleščejevo ežero pietrytinėje pakrantėje, prie Trubežo upės žiočių, 123 km į pietvakarius nuo Jaroslavlio. Rajono centras (į jo sudėtį nepatenka). Praeina Maskvos–Jaroslavlio plentas ir geležinkelio atšaka. Tekstilės (užuolaidinių audinių), maisto (malimo, duonos, pieno, tabako), chemijos (fotochemijos, mikroelektronikos medžiagų, fotopopieriaus), statybinių medžiagų pramonė, pakavimo taros, kombinuotųjų pašarų gamyba. Apylinkėse auginami javai, pašariniai augalai, veisiami galvijai, kiaulės.[3]
Veikia istorijos, architektūros ir dailės bei kiti muziejai, 4 vienuolynai.[3]
2020 m. 83,0 % miesto gyventojų buvo rusai, 1,3 % – armėnai, 0,6 % – ukrainiečiai, 0,5 % – tadžikai.[4]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pereslavlis Zaleskis – vienas iš istorinių Rusijos miestų, patenkantis į Rusijos „Aukso žiedą“. Gausu architektūros paminklų:
- išlikę įtvirtino miesto (kremliaus) fragmentai;
- vienuolynų ansambliai: Švenčiausiosios Trejybės ir Šv. Danieliaus (su 1687 m. statybos Visų Šventųjų cerkve ir 1689 m. varpine), Šv. Nikitos (su 1564 m. Šv. kankinio Nikitos soboru ir 1668 m. varpine), Gorickio (XVII–XVIII a., su Šv. Mikalojaus, Visų Šventųjų cerkvėmis; dabar miesto istorijos, architektūros ir dailės muziejus);
- soborai: Kristaus Atsimainymo (1157 m. su XII a. freskomis), Fiodoro Stratilato (1557 m.);
- cerkvės: Šv. Petro Metropolito (1585 m.), Dievo Motinos Garbinimo (1695 m.), Vladimiro Dievo Motinos (1745 m.), Keturiasdešimties kankinių (1755 m.), Šv. Simeono (1771 m.), Aleksandro Neviškio (1778 m.), Pokrovo (XVIII a.);
- koplyčios: Šv. Kryžiaus (XVI a.), Černigovo (1702 m.).[3]
Miestas ir apylinkės paskelbtos Pleščejevo ežero nacionaliniu parku.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas (pradžioje vadintas Perejaslavliu – pagal Perejaslavlio miestą dabartinėje Ukrainoje) įkurtas 1152 m. Jurijaus Dolgorukio. Pats pavadinimas kilęs iš slaviško vardo Переяславъ (< *Perjęslavъ) „perimantis, paveldintis šlovę“.[5] 1175–1302 m. Pereslavlis Zaleskis buvo dalinės Pereslavlio Zaleskio kunigaikštystės sostinė. 1220 m. čia gimė Aleksandras Neviškis. Jo sūnus Dmitrijus Aleksandrovičius 1276–1294 m. (su pertraukomis) buvo ir Vladimiro didysis kunigaikštis, tad tuo metu Pereslavlis Zaleskis buvo faktinė Rusios sostinė. 1302 m. kunigaikščio Ivano Dmitrijevičiaus testamentu miestas atiteko Maskvos kunigaikštystei. 1382, 1408 m. ir nesyk vėliau buvo nusiaubtas mongolų‑totorių.[3]
Nuo XV a. įsigalėjo Zalesės Pereslavlio (arba Perslavlio Zaleskio) pavadinimas (pagal Zalesės kraštą, skiriant nuo Perejaslavio Ukrainoje).[6] 1608 m. miestas užimtas Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės, Didžiosios suirutės metais apgriautas. 1688–1692 m. imperatorius Petras I čia pastatydino mokomąją flotilę – ji tapo Rusijos karinio laivyno pradžia. Nuo 1775 m. Pereslavlis Zaleskis buvo apskrities centras, nuo XX a. 3-ojo dešimtmečio rajono centras. 1942–1944 veikė LTSR valstybiniai dainų ir šokių ansambliai.[3]
-
Šv. Nikitos vienuolynas
-
Keturiasdešimties kankinių cerkvė
-
Gorickio vienuolynas
-
Gyvenamieji rajonai
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pereslavl'-Zalesskij: Russia. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Pereslavl‑Zalesskij (Pereslãvlis Zalèskis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ „Итоги Всероссийской переписи населения 2020 года. Том 5. Национальный состав и владение языками“. Suarchyvuota iš originalo 2023-10-30. Nuoroda tikrinta 2023-10-27.
{{cite web}}
: no-break space character in|title=
at position 44 (pagalba) - ↑ Переяславль, Max Vasmer. Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера
- ↑ Переславль-Залесский, Географические названия мира: Топонимический словарь.