Pereiti prie turinio

Perejaslavas

Koordinatės: 50°03′54″ š. pl. 31°26′42″ r. ilg. / 50.06500°š. pl. 31.44500°r. ilg. / 50.06500; 31.44500 (Perejaslavas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Perejaslavas
ukr. Переяслав
      
Bohdano Chmelnyckio aikštė
Perejaslavas
Perejaslavas
50°03′54″ š. pl. 31°26′42″ r. ilg. / 50.06500°š. pl. 31.44500°r. ilg. / 50.06500; 31.44500 (Perejaslavas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis Kijevo sritis Kijevo sritis
Rajonas Boryspilio rajonas
Gyventojų (2022[1]) 26 273
Plotas 31,5 km²
Tankumas (2022[1]) 834 žm./km²
Altitudė 94 m
Vikiteka Perejaslavas

Perejaslavas (ukr. Переяслав) – miestas Ukrainoje, Kijevo srityje, 75 km į pietryčius nuo Kijevo, prie Trubižo upės, netoli Kanivo tvenkinio kranto. Plentai į Boryspilį, Kremenčiuką, Tašanį; upinė prieplauka. Automobilių detalių, įvairių rūšių reduktorių, baldų gamyba, maisto (daugiausia duonos), tekstilės, siuvimo (patalynės, viršutinių drabužių) pramonė.[2]

Perejaslavas garsėja kaip „muziejų miestas“. Jame veikia 30 muziejų. Yra Vidurinės Nadneprenščinos liaudies buities ir architektūros muziejus, taip pat duonos, rankšluosčių, pašto, bitininkystės, archeologijos, kazokų, taikomųjų menų ir kiti muziejai, kosmoso tyrimų muziejus (įrengtas medinėje cerkvėje). Taip pat yra Šv. Mykolo cerkvė (pastatyta 1666 m.), Dangun žengimo vienuolyno ansamblis (XVII–XVIII a.).[2]

2001 m. 94,9 % miesto gyventojų buvo ukrainiečiai, 3,9 % – rusai, 0,4 % – baltarusiai.[3]

Istoriniuose šaltiniuose Perejaslavlis (sen. rus. переѧслав[ь]лѣ) arba Rusios Perejaslavlis minimas nuo 907 m. 991–1035, 1054–1279, 1698–1803 ir nuo 1923 m. – stačiatikių vyskupijos centras. 992 m. Kijevo kunigaikštis Vladimiras Sviatoslavičius čia pastatydino tvirtovę gintis nuo pečenegų. 1054–1239 m. Perejaslavlio kunigaikštystės sostinė. 1239 m. miestas sugriautas mongolų‑totorių. 1362–1569 m. priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, 1569–1654 m. – Lenkijai.[2]

1621 m. Perejeslavliui suteiktos miesto teises, tapo prekybos ir gelumbės audimo centru. XVII a. miestas ir jo apylinkės buvo vienas kazokų sukilimų centrų. 1630 m. čia sudarytas Abiejų Tautų Respublikos ir kazokų Perejaslavo susitarimas, 1654 m. įvyko Perejaslavo rada. Nuo tada Perejaslavas priklausė Rusijai, palaipsniui prarado strateginę ir kultūrinę reikšmę.[2]

1943–2019 m. miestas vadintas Chmelnyckio Perejaslavu (ukr. Переяслав-Хмельницький). 1927–2020 m. – rajono centras.[4]

  1. Perejaslav-Chmel'nyc'kyj: Ukraine. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Perejaslav (Perejãslavas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  3. „Національний склад міст“
  4. „Постанова Верховної Ради України «Про утворення та ліквідацію районів»“. Suarchyvuota iš originalo 2020-07-21. Nuoroda tikrinta 2020-10-21.