Peloponeso lyga
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Πελοποννησιακή συμμαχία Peloponnesiake symmachia Peloponeso lyga | ||||
| konfederacija | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Sparta | |||
| Valdymo forma | oligarchija | |||
| Istorija | ||||
| - Įkūrimas | VI a. pr. m. e. m. | |||
| - Panaikinimas | 371 m. pr. m. e. m. | |||
Peloponeso lyga, arba Peloponeso sąjunga (gr. Πελοποννησιακή συμμαχία = Peloponnesiake Symmachia arba gr. Σπαρτιατική Συμμαχία = Spartiatike Symmachia) – Senovės Graikijos lyga, regionų konfederacija, egzistavusi VI–IV a. pr. m. e., vadovaujant Spartai.
Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prielaidos lygai atsirasti susidarė jau VIII a. pr. m. e., kuomet Sparta plėtė savo hegemoniją iš pradžių Lakonijoje, o vėliau ir gretimuose regionuose – Mesenijoje, pietų Arkadijoje ir pietų Argolidėje. Nuo tada Sparta siekė įsigyti galią bei įtaką ir kituose Peloponeso pusiasalio regionuose.
VI a. pr. m. e. Sparta padėjo Korintui išvyti tironų Kapselidų dinastiją, už ką įsigijo sąjungininką. Kitame regione – Elidėje – Sparta padėjo kontroliuoti Olimpines žaidynes. Arkadijoje ji pasinaudojo polių tarpusavio karais, ir nugalėjusi maištininkę Tegėją, užtikrino ten stabilumą. Už šiuos nuopelnus ji patraukė daug gretimų Peloponeso regionų, ir natūraliai susiformavo lyga.
Spartai nepavyko įsigalėti tik dviejuose Peloponeso regionuose – Argolidėje ir Achajoje. Pirmosios pasipriešinimas buvo pralaužtas 546 m. pr. m. e. Spartos laimėtame mūšyje, tačiau tiek Achaja, tiek Argolidė išlaikė neutralitetą vėlesniuose įvykiuose. Vietoj to Sparta plėtė įtaką į šiaurę, kur prisijungė Megara, o vėliau – Bojotija (ypač Tėbai), Fokidė, Lokridė.
Graikų-persų karų metu Peloponeso lyga sudarė dalį anti-persiškos Helenų lygos ir kovojo vienoje pusėje su Atika. Tačiau kuomet 479 m. pr. m. e. graikai sumušė persus Platėjos mūšyje, išsiskyrė nuomonės tarp Spartos ir Atėnų. Sparta siūlė baigti karą ir perkelti Mažosios Azijos graikus į Balkanus, kai Atėnai siūlė juos ginti. Nepasiekus konsensuso, Sparta pasitraukė iš anti-persiškos lygos ir atkūrė Peloponeso lygą dar kartą.
Tuo pat metu Atėnams suformavus Delo lygą, prasidėjo trintis tarp šių dviejų konfederacijų, kuri galiausiai įžiebė Peloponeso karą. Jis baigėsi 404 m. pr. m. e. visiška Peloponeso lygos pergale ir Delo sąjungos panaikinimu. Nuo tada trumpam Peloponeso lyga įgijo hegemoniją visame helenų pasaulyje.
Tačiau ši pergalė parodė ir lygos netvirtumą, jos narių nelygybę. Tai sukėlė sukilimus sąjungininkų kraštuose ir skatino jų tarpe vienijimąsį prieš Spartą. Stipriausi Lygos nariai, Tėbai ir Korintas, susivieniję su Argolide ir Atėnais, metė iššūkį Spartai, pradėdami Korinto karą (395–387 m. pr. m. e.). Tuo pat metu Atėnai vėl ėmė galvoti apie Delo sąjungos atgaivinimą ir sukūrė Antrąją Atėnų imperiją. Dar vėliau, 371 m. pr. m. e., Tėbai įgijo hegemoniją po Spartos pralaimėjimo prie Leuktros, ir Peloponeso lyga prarado savo reikšmę.
Organizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Peloponeso lygoje Sparta buvo pagrindinė sprendžiančioji valstybė. Joje egzistavo du valdymo organai: Spartiečių susirinkimas ir Sąjungininkų kongresas. Pastarajame visos dalyvaujančios valstybės (išskyrus Spartą) turėjo vieną balsą, nepriklausomai nuo jų dydžio ir įtakos. Skirtingai nei Delo sąjungoje, lyga neturėjo mokesčių politikos, išskyrus karo atvejus, kai visos sąjungininkės turėjo teikti trečdalį savo kariuomenės.
Ideologiškai lyga palaikė oligarchiją ir kovojo prieš tironiją ir demokratiją.
Ekspansijos laikotarpiu lygą sudarė šie nariai: