Pelkinė kreisvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Crepis paludosa
Pelkinė kreisvė (Crepis paludosa)
Pelkinė kreisvė (Crepis paludosa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Asteridae)
Šeima: Astriniai
(Wikispecies-logo.svg Asteraceae)
Gentis: Kreisvė
(Wikispecies-logo.svg Crepis)
Rūšis: Pelkinė kreisvė
(Wikispecies-logo.svg Crepis paludosa)
Mokslinis pavadinimas
Crepis paludosa
(L.) Moench

Pelkinė kreisvė (lot. Crepis paludosa, angl. Marsh hawksbeard, vok. Sumpf-Pippau) – astrinių (Asteraceae) šeimos kreisvių (Crepis) genties augalas.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iliustracija iš Deutschlands Flora in Abbildungen (1796)

Tai daugiametis, 30–100 cm aukščio augalas. Šakniastiebis sumedėjęs, trumpas, vertikalus arba įstrižas, su daugeliu plonų šaknų, siekiančių 20–50 cm gylį. Stiebas status, viršutinė dalis kiek šakota, negiliai vagotas, nelabai lapuotas, apatinė dalis paprastai rusvai violetinė, plikas. Pamatinų lapų 1–3, jie ilgakočiai, elipsiški arba pailgai atvirkščiai kiaušiniški, 8–20 cm ilgio ir 2–5 cm pločio, kaip ir žemutiniai stiebo lapai, susiaurėjusiu į sparnuotą lapkotį pamatu ir apskrita arba trumpai nusmailėjusia viršūne, įlankstytai dantyti arba apatinėje dalyje negiliai plunksniškai skiautėti. Viduriniai iš viršutiniai stiebo lapai bekočiai, lancetiški arba pailgai kiaušiniškai lancetiški, strėlišku arba negiliai širdišku pamatu šiek tiek apimamtys stiebą, jų viršūnė išlenkta, nusmailėjusi, smulkiai atokiai dantyti arba įlankstytai dantyti; viršūniniai lapai maži, linijiški.

1,5–3 cm skersmens graižai ant plonų, kiek išlinkusių graižkočių, susitelkę retoje, skėtiškoje šluotelėje. Skraistė siaurai varpiška, 10–11 mm ilgio, kaip ir viršutinė graižkočių dalis apaugusi juodais liaukiniais plaukeliais, jos išoriniai lapeliai apie 3 kartus trumpesni už vidinius, trikampiškai lancetiški, smailiaviršūniai, prisiglaudę prie vidinių. Vidiniai lapeliai linijiškai lancetiški, tamsiai žali, juosva nugarėle. Korėtas, iškilas žiedynsostis laiko ryškiai geltonus, apie 1,5 karto ilgesnius už skraistę liežuviškus žiedus.

Pradeda žydėti birželio mėnesį, žydi visą vasarą. Vaisiai – gelsvi, apie 4 mm ilgio, su 10 išilginių briaunų, susiaurėjusiomis viršūnėmis lukštavaisiai. Skristukas ilgesnis už vaisių, pilkšvai baltas arba kiek gelsvas. Vaisiai pradeda bręsti nuo liepos mėnesio. Sėklos dirvoje išlieka daigios mažiau negu 1 metus. Dauginasi vegetatyviniu būdu ir sėklomis.

Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūraliai paplitusi Europoje, išskyrus arktinę juostą, ir Vakarų Sibiro pietvakarinėje dalyje. Dažna visoje Lietuvoje.

Auga drėgnuose bei šlapiuose mišriuose bei lapuočių miškuose, miško aikštelėse, drėgnuose lapuotynuose, šlapiose pamiškių pievose ir krūmuose, krūmuotuose paupiuose, šaltiniuotose vietose, žemapelkių pakraščiuose. Mėgsta drėgnus ir šlapius puveninius ar durpinius dirvožemius. Dažniausiai sudaro sąžalynus, kartais užima didelius plotus.

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žiedus lanko ir apdulkina vabzdžiai, kurie randa nektaro ir žiedadulkių. Sėklas išnešioja vėjas.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka