Peleninė šviesa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Peleninė šviesa – silpnas tamsiosios mėnulio pusės švytėjimas dėl žemės albedo. Ji yra ~5000 kartų silpnesnė, nei tiesiogiai nuo saulės atsispindėjusi šviesa. Geriausiai matoma giedru oru ryto arba vakaro aušros spinduliuose kelias dienas prieš jungtį arba po jos.

Leonardo da Vinci dar 1500-aisiais metais suprato, kad ir Mėnulis ir Žemė atspindi saulės šviesą, o Mėnulyje dar matoma Žemės atspindėta Saulės šviesa. Todėl peleninė šviesa yra dar vadinama Da Vinci švytėjimu.

Peleninė šviesa yra naudojama nustatant Žemės albedą, kuris kinta, priklausomai nuo debesuotumo ir aerozolių kiekio atmosferoje.

Mėnulio peleninės šviesos matavimas yra svarbus metodas, nustatant aerozolių kiekį Žemės atmosferoje. Kuo intensyvesnė yra peleninė šviesa, tuo didesnis yra aerozolių kiekis atmosferoje.

Mėnulio peleninė šviesa