Garbanotasis pelikanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Pelecanus crispus)
Pelecanus crispus
Garbanotasis pelikanas (Pelecanus crispus)
Garbanotasis pelikanas
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Irklakojiniai paukščiai
( Pelecaniformes)
Šeima: Pelikaniniai
( Pelecanidae)
Gentis: Pelikanai
( Pelecanus)
Rūšis: Garbanotasis pelikanas
( Pelecanus crispus)
Binomas
Pelecanus crispus
Bruch, 1832
Paplitimas
Paplitimas
Garbanotųjų pelikanų paplitimo arealas pasaulyje:
     perimvietės
     sėslus
     klajonių
     migravimo regionai

Garbanotasis pelikanas (Pelecanus crispus) – irklakojinių paukščių (Pelecaniformes) būrio, pelikanų (Pelecanus) genties rūšis.

Garbanotasis pelikanas skrydyje

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai stambiausia pelikanų genties rūšis, dvidešimtas pagal svorį pasaulyje paukštis. Patinai stambesni už pateles. Patinas sveria apie 10,4 kg, patelė apie 8,7 kg. Minimalus svoris 7,25 kg, maksimalus užregistruotas svoris iki 15 kg. Tai ketvirta pasaulio paukščių rūšis pagal atstumą tarp išskleistų abiejų sparnų, kuris siekia 351 cm.

Paplitimas pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Garbanotųjų pelikanų paplitimo arealas labai platus. Jie gyvena nuo Viduržemio jūros rytinių regionų vakaruose, iki Taivanio sąsiaurio rytuose. Šiaurinės populiacijos peri pietiniame Sibire arealo šiaurėje, o pietinės populiacijos klajoja palei Persijos įlankos šiaurinius regionus.

Kaip manoma, pasaulyje peri nuo 4 000 iki 5 000 šios rūšies porų. Išskyrus buvusią TSRS teritoriją, Europoje yra dvi didelės perinčios subpopuliacijos, tai Graikijoje perinčių apie 700 porų ir 400 porų Rumunijoje. Rumunijoje peri Dunojaus deltos biosferos rezervate esančiose penkiose kolonijose, kurie čia sudaro 33,5-36,5% visos jų Europos populiacijos, jeigu neįskaityti buvusių TSRS šalių[2].

Buveinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena ežeruose, upėse ir jų deltose, estuarijose. Labiau mėgsta seklesnius vandens telkinius. Žiemos metu garbanotieji pelikanai laikosi neužšalančiuose ežeruose, o Indijoje sezoniniuose ežeruose.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į Lietuvą užklysta retai, 2015 m. gegužę stebėtas tris kartus, 2018 m. liepos mėnesį vieną kartą[3].

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuomet maitinasi, dažniausiai būna vienas arba nedidelėje dviejų, trijų šių pelikanų grupelėje. Gaudydamas žuvis, garbanotasis pelikanas plaukia ramiai, lėtai, o pamatęs žuvį greitai galvą panardina po vandeniu ir su dideliais vandens purslais išsitraukia žuvį. Iš posnapio maišelio vandens atsikrato, o žuvį nuryja, nors kartais pasigavęs žuvį laiko posnapio maišelyje vėlesniam laikui. Kartais kooperuojasi su kitais pelikanais žuvis baidydami į seklesnius vandenis, taip panašiai elgiasi ir Graikijoje tarp didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo).

Minta dažniausiai žuvimis, iš kurių labai mėgsta paprastuosius karpius (Cyprinus carpio), ešerius (Perca fluviatilis), paprastąsias raudes (Scardinius erythrophthalmus), unguriažuves (Anguilliformes), šamažuves (Siluriformes), kefalines žuvis (Mugilidae), europines lydekas (Esox lucius). Per parą garbanotajam pelikanui reikalinga sulesti 1,200 g žuvų.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Pelecanus crispus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2017-10-01.
  2. europa.eu / Saving Pelecanus crispus in the Danube Delta Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto.
  3. ornitologija.lt / Garbanotasis pelikanas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]