Pečialindos
| Phylloscopus | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg) Žalioji pečialinda (Phylloscopus sibilatrix) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Pečialindos (Phylloscopus) – devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukščių gentis, kurioje yra apie 50 rūšių. Paplitusios Palearktyje ir Afrikoje.
Savo išvaizda labai panašios, todėl rūšis atskirti sunku, bet čiulba gana skirtingomis giesmėmis, pagal kurias nesunkiai atskiriamos rūšys viena nuo kitos. Kūno ilgis 9–13 cm, masė 5–11 gramų. Nedideli, neryškių pilkai gelsvų spalvų paukščiai. Snapas tiesus smailus. Vikriai kopinėja medžių šakomis. Garsiai gieda. Gyvena įvairiuose miškuose. Minta smulkiais vabzdžiais. Monogamai. Lizdas iš viršaus dengtas, su angele šone, jį suka ant žemės. Deda 5–7 baltus, taškuotus kiaušinius. Peri 11–14 dienų. Toli migruoja, žiemoja Afrikoje, Indijoje.[1]
,_Common_Chiffchaff_nest.jpg)
Rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje aptinkama 11 pečialindų rūšių, 4 peri:
- Arktinė pečialinda (Phylloscopus borealis)
- Pilkoji pečialinda (Phylloscopus collybita)
- Rudoji pečialinda (Phylloscopus fuscatus)
- Sajaninė pečialinda (Phylloscopus humei)
- Geltonbruvė pečialinda (Phylloscopus inornatus)
- Nykštukinė pečialinda (Phylloscopus proregulus)
- Storasnapė pečialinda (Phylloscopus schwarzi)
- Žalioji pečialinda (Phylloscopus sibilatrix)
- Šiaurinė pečialinda (Phylloscopus trochiloides)
- Ankstyvoji pečialinda (Phylloscopus trochilus)
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žodis pečialìnda (kitaip pečialánda, krosnìlanda) kilęs iš pẽčius + lį̇̃sti, leñda. Taip pavadinta, nes lizdas primena krosnies landą.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vytautas Logminas. pečialindos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 76.
