Paviršinių nuotekų užterštumas
Paviršinės nuotekos (angl. urban runoff) – į gruntą nesusigėręs kritulių vanduo, patenkantis į nuotakyną nuo nelaidžių paviršių (šaligatvių, gatvių, aikščių) ar nuo pastatų stogų, taip pat sniego tirpsmo vanduo. Kadangi šios nuotekos formuojasi skirtingai nei buitinės ir pramoninės, todėl ir jų taršos šaltiniai skiriasi.
Paviršinių nuotekų užterštumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didelę įtaką paviršinių nuotekų užterštumui turi atmosferiniai kritulių. Lietus ir sniegas, pereidamas per žemutinius atmosferos sluoksnius, sugeria orą teršiančias medžiagas ir tokiu būdu ant žemės paviršiaus patenka jau dalinai užteršti krituliai. Pagrindinis oro teršalų šaltinis Lietuvoje yra autotransportas, išskiriantis apie 95 % anglies monoksido ir 75 % azoto oksidų.
Kritulių užterštumo šaltiniai yra: sieros dioksidas (SO2) – susidarantis pramonės ir energetikos įmonėse deginant sieringą kurą. Azoto dioksidas (NO2) – susidarantis autotransporto naudojime ir kuro deginime. Kietosios dalelės – susidaro kuro deginime (transportas, energijos gavyba, pramonė), dirvos erozijoje, vėjo pustomos dulkės ir mechaninis smulkinimas (kasyba, statybos darbai). Antrasis šaltinis tai kietųjų dalelių formavimasis atmosferoje tarpusavyje reaguojant kitiems teršalams, pvz., sieros dioksidui, azoto oksidams ir amoniakui, kurie suformuoja kietus sulfatus ir nitratus.
Kita dalis lietaus nuotekų teršalų surenkama jau ant žemės paviršiaus. Dažniausiai randami šie teršalai: skendinčios medžiagos (SM), naftos produktai, biologinis deguonies suvartojimas (BDS5), vandenilio potencialas (pH), cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), sulfitai, chloridai, bendrasis fosforas, bendrasis azotas, bendrasis kietumas, sunkieji metalai – dažniausiai švinas (Pb), varis (Cu), kadmis (Cd), cinkas (Zn), geležis (Fe), kurie atsiranda dėl automobilių naudojimo (išmetamosios dujos, plovimo skysčiai, tepalai ir kelių dangų irimas, padangų dėvėjimosi produktai ir kt.).
Lietaus vandens nuotėkio teršalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Teršalai | Šaltiniai | Įtaka ekosistemoms |
|---|---|---|
| Nuosėdinės uolienos | Akmenys, dirvožemis, organinės medžiagos iš statybų aikštelių, gatvių, pievų | Nusėda ant dugno, blokuoja saulės šviesos prasiskverbimą, padengia dugną smėliu |
| Organinės medžiagos | Azoto ir fosforo nuotėkis, mišinių tepalai, trąšos | Mažina deguonies kiekį vandenyje, blogina vandens kokybę, sukelia nepageidaujamą dumblų, vandens piktžolių ir maurų augimą taip pat vandens spalvos pakitimus |
| Sunkieji metalai | Švino, kadmio, chromo, vario, gyvsidabrio ir cinko susidarymas iš transporto priemonių išmetimo | Mažina atsparumą ligoms, sutrinka žuvų gyvavimo ciklas, mažėja dauginimosi sparta |
| Biogeninės medžiagos | Pūvančios organinės medžiagos, šiukšlės, trąšos, maisto atliekos | Išbalansuota ekosistema, intensyvus dumblių augimas, deguonies mažėjimas |
| Nafta
Angiavandeniliai |
Riebalai, tepalai ir įvairūs angliavandeniliai iš kelių, automobilių stovėjimo aikštelių, netinkamas naftos šalinimas | Mažina deguonies kiekį vandenyje |
| Patogenai | Koliforminės bakterijos ir virusai iš gyvūninės kilmės atliekų, septinių sistemų, kanalizacijos kryžminių jungčių | Ligų sukėlimo pavojus |
| Chloridai | Druska iš maisto pramonės ir kovai su kelių apledėjimu | Sterilizuoja vandenį, mažina biotos augimą |
Lietaus nuotekų užterštumo tipinės reikšmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Parametras | Nuo mg/l | Iki mg/l |
|---|---|---|
| Skendinčios medžiagos | 33 | 360 |
| Biocheminis deguonies suvartojimas | 10 | 20 |
| Cheminis deguonies suvartojimas | 39 | 180 |
| Pbendras | 0,4 | 0,9 |
| Nbendras | 1,7 | 3,2 |
| Naftos produktai | 4,2 | 15 |
| Cu | 0,039 | 0,063 |
| Pb | 0,10 | 0,37 |
| Zn | 0,15 | 0,52 |
| Fe | 1,9 | 4,2 |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Adamonytė, I.; Misevičienė, S. 2012. Vandentvarka: mokomoji knyga. Akademija. 23 p.
- Denafas, G. 2000. Atmosferos apsauga. Aplinkos tarša ir kontrolė. Kaunas: Technologija. 128 p.
- Nacionalinių taršos mažinimo bei oro kokybės vertinimo programų ruošimas EuropeAid/114743/D/S/SV/LT. Aplinkos oro kokybės vertinimo vadovas. 2006. Vilnius.
- Rimeika M.; Didžiapetrienė P. 1997. Mokslinio tyrimo ataskaita “Paviršinių nuotekų šalinimo ir valymo normatyvų parengimas”. Vilnius: VGTU. 160 p.
- Peluso, V. F.; Marshall, A. 2002. Best management practices for south florida urban stormwater management systems. Technical publication REG – 004. 7 p.