Pavelas Čerenkovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pavelas Čerenkovas

Pavelas Čerenkovas (rus. Павел Алексеевич Черенков, 1904 m. liepos 28 d. Novaja Čigla, Voronežo sritis1990 m. sausio 6 d. Maskvoje) – rusų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1928 m. baigė Voronežo universitetą. 19301935 m. dirbo TSRS mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute, nuo 1936 m. – Fizikos institute. Nuo 1948 m. Maskvos energetikos instituto, nuo 1951 m. Maskvos inžinerinio fizikos instituto profesorius.

Nuo 1970 m. TSRS mokslų akademijos narys.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tirdamas urano druskų tirpalų liuminescenciją, sukeltą gama spindulių, 1934 m. atrado savitą švytėjimą, kuris pavadintas jo vardu – Čerenkovo spinduliavimas. Iškėlė elektringųjų dalelių skaitiklių idėją, šie skaitikliai vėliau buvo plačiai naudojami eksperimentinėje branduolio fizikoje. Kūrė pirmuosius TSRS elektronų greitintuvus – sinchrotronus. Tyrė lengvųjų branduolių skaldymą didelės energijos gama kvantais.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1946 ir 1951 m. – Stalino premija, 1977 m. TSRS valstybinė premija, 1984 m. Socialistinio darbo didvyris.

1958 m. jo veikla kartu su Ilja Franku ir Igoriu Tammu už Čerenkovo-Vavilovo efekto atradimą ir paaiškinimą įvertinta Nobelio fizikos premija.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]