Paulius Drevinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Paulius Drevinis (tikroji pavardė Drevinskas, 1919 m. spalio 13 d. Gulbinai, Pabiržės valsčius1990 m. lapkričio 22 d. Klaipėda, palaidotas Daumėnuose, Biržų rajono savivaldybė) – pedagogas, Lietuvos poetas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19241927 m. gyveno Petriškių kaime. Baigė Biržų gimnaziją, 1943 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1948 m. sovietinio saugumo suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą, 1950 m. į Irkutsko sritį. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 1958 m. Vilniaus universitete baigė lituanistiką. Nuo 1958 m. mokytojavo, daugiausia Klaipėdoje. Nuo 1963 m. Klaipėdos 8-tos vidurinės mokyklos (Nemuno gatvėje), nuo 1971 m. Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poezijoje vyrauja gimtinės gamtos motyvai, praėjusio laiko apmąstymai. Parašė tremties eilėraščių, eilėraščių vaikams. Kūrybai būdinga dainingumas, klasikinė forma.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kryžkelė kelių plačių. 1966 m.
  • Tėviškės eglės. 1971 m.
  • Veidai ir vardai. 1975 m.
  • Peizažai. 1979 m.
  • Vėl kartojas gyvenimas. 1982 m.
  • Žaliu žaliuosiu uosiu. 1985 m.
  • Nekrisk, žvaigždele: Eilėraščiai, sibirietiska autobiografija, atsiminimai apie P. Drevinį, R Drevinis apie save. Klaipėda, Rytas, 1995 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras ŽalysPaulius Drevinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 143 psl.