Paulis Sokolovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Paulis Sokolovskis (vok. Paul Ernst Emil von Sokolowski; rus. Павел Эмильевич (Емельянович) Соколовский; 1860 m. liepos 6 d. Raunoje, Lifliandijos gubernija, Rusijos imperija – 1934 m. lapkričio 16 d. Kaune, Lietuvos Respublika) – iš Baltijos vokiečių kilęs Rusijos imperijos, Ukrainos, Vokietijos imperijos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos teisininkas. Pedagogas ir švietimo valdininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir augo evangelikų liuteronų pastoriaus Ernsto Johano Georgo Sokolovskio (1833–1899) šeimoje. Pirminį išsilavinimą įgijo šeimoje, 18721878 m. mokėsi Rygos gubernijos gimnazijoje. 18791884 m. studijavo teisę Dorpato universitete, už parodytas žinias 1883 m. apdovanotas aukso medaliu. Aukštąją mokyklą baigė teisės kandidato laipsniu.

Dirbo advokatu Maskvoje ir (nuo 1887 m.) Rygoje. 18881890 m. Berlyno universitete stažavosi romėnų teisės srityje. 1891 m. Halės universitete apgynė magistrinę disertaciją ir tais pačiais metais pradėjo dirbti Rusijos imperijos Liaudies švietimo ministerijoje. Dorpato universitete apgynęs romėnų teisės magistro darbą, paskirtas privatdocentu į Kijevo universitetą. 1894 m. Charkovo universitete apgynęs teisės mokslų daktaro disertaciją, 1895 m. Kijevo universiteto Romėnų teisės katedroje tapo ordinariniu profesoriumi. Nuo 1896 m. dėstė Maskvos universitete, o nuo 1906 m. – Berlyno universitete.

1908 m. grįžo į Rusijos imperiją ir buvo paskirtas Charkovo švietimo apygardos vadovu. 1909 m. jam buvo suteiktas tikrojo valstybės patarėjo laipsnis. 1913 m. buvo pasiųstas keturių mėnesių komandiruotėn į Sibirą ir Tolimuosius Rytus – revizavo švietimo įstaigas. Prasidėjus Pirmojam pasauliniam karui buvo apkaltintas provokiškomis pažiūromis ir 1915 m. turėjo pareigas palikti.

Susidarius galimybei, išvyko gyventi į Nepriklausomybę paskelbusią Latviją. 1919 m. suformuotoje Andrievo Niedros vyriausybėje buvo paskirtas teisingumo ministru. 1921–1926 m. Rygoje vadovavo privačiai aukštajai mokyklai „Herderio institutas“. 19251933 m. renkamas Latvijos vokiečių teisininkų draugijos pirmininku, 1926–1933 m. – Bavarijos mokslų akademijos Tarybos nariu. 1933 m. pakviestas dėstyti civilinę teisę Vytauto Didžiojo universitete Kaune.

Buvo vedęs Mariją fon Stvolinskaja–Vogau, su ja susilaukė trijų vaikų. Šeima kurį laiką gyveno žmonos kraitiniame Zaubės dvare (dab. Cėsių raj.).

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Die Mandatbürgerschaft nach römischen und gemeinen Recht / von Paul Sokolowski. – Halle, 1891
  • Договор товарищества по римскому гражданскому праву. – Киев, 1893
  • Ответ г. Загурскому на его рецензию о «Договоре товарищества по римскому гражданскому праву». – Киев, 1894
  • Рецепция римского гражданского права у современных народов и его прямое значение для России: Вступ. лекция, чит. 12 сент. 1891 г. приват–доцентом П. Соколовским. – Киев, 1891
  • Русская школа в Восточной Сибири и Приамурском крае. – Харьков, 1914

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • II laipsnio Šv. Anos ordinas
  • II laipsnio Šv. Stanislovo ordinas
  • III laipsnio Šv. Vladimiro ordinas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]