Patarmė
Patarmė – tarmės smulkesnė teritorinė atmaina,[1] pasižyminti savitais fonetiniais ar morfologiniais bruožais. Pavyzdžiui, lietuvių aukštaičių tarmė pagal dvigarsių an, am, en, em ir nosinių balsių ą, ę likimą skirstoma į vakarų, rytų ir pietų patarmes,[2] lietuvių žemaičių tarmė pagal bendrinės kalbos dvibalsių uo, ie atitikmenis – į pietų, šiaurės ir vakarų (beveik išnykusi) patarmes.[3] Terminą patarmė lietuvių tarmėtyroje pradėjo vartoti K. Jaunius.[1] Patarmės dalijamos į šnektas.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 Teresė Paulauskytė, red. (2018-02-02) [2010-06-15]. „patarmė“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-07-27.
- ↑ Zinkevičius, Z. (1994). Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. pp. 24–25. ISBN 5-420-00778-9.
- ↑ Zinkevičius, Z. (1994). Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. p. 85. ISBN 5-420-00778-9.