Pasnietalio apylinkė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 55°10′š. pl. 23°10′r. ilg. / 55.16°š. pl. 23.16°r. ilg. / 55.16; 23.16

Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1953–1988).svg   Pasnietalio apylinkė
Centras Pasnietalys
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Veliuonos valsčius
Apskritis Jurbarko apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Vilkijos rajonas (1950–1962)
Kauno rajonas (1962)
Jurbarko rajonas (1962–1963)
Sritis Kauno sritis
Dabartinė seniūnija
Veliuonos seniūnija, Raudonės seniūnija

Pasnietalio apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vidurio vakarų Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Veliuonos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Vilkijos rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Graužėnų apylinkės ir dalis Kelmickų apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Pasnietalio apylinkė prijungta prie Stakių apylinkės ir Veliuonos apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
J. Žemaitės vardo ir „Mituvos“ kolūkiai [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
62 J. Žemaitės vardo kolūkis, „Mituvos“ kolūkis [5] 13 kaimų

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 30
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 6
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 10–11
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 67–68
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 567