Pereiti prie turinio

Paskalviai (Tumanovas)

Koordinatės: 55°03′54″š. pl. 21°58′19″r. ilg. / 55.065°š. pl. 21.972°r. ilg. / 55.065; 21.972 (Paskalviai (Tumanovas))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paskalviai
rus. Туманово
vok. Paskallwen-Georgenhof
Paskalviai
Paskalviai
55°03′54″š. pl. 21°58′19″r. ilg. / 55.065°š. pl. 21.972°r. ilg. / 55.065; 21.972 (Paskalviai (Tumanovas))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Nemano rajonas

Georgenhofas (liet. Paskalviai, vok. Passkalwen-Georgenhof, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Tumanovas, rus. Туманово) – buvusi gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Nemano rajone, 10 km į vakarus nuo Nemano, Nemuno senvagės kairiajame krante; nuo 2008 m. birželio 30 d. Nemano miesto gyvenvietės teritorija.[1][2]

Nadruvos žemės kaimo Paskalviai pavadinimas lietuviškos – skalviškos kilmės.[3] 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Ragainės apskrities (19221945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) gyvenvietė, įjungta į Paskalvių kaimo bendruomenę (1905 m. – 52 gyventojai).[4] 19462008 m. Rakitino apylinkės teritorija.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181922 m. Ragainės apskritis Rytų Prūsijos provincija
19221945 m. Tilžės-Ragainės apskritis Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19462008 m. Rakitino apylinkė
Nemano rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Nemano miesto gyvenvietė
Nemano municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis
  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
  3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  4. Georgenhofas GenWiki[neveikianti nuoroda]
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.