Pasaulis pagal Garpą

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Pasaulis pagal Garpą
Pasaulis pagal garpa.jpg
Autorius(ė) John Irving
Žanras romanas
Originalus leidimas
Pavadinimas World According to Garp
Šalis JAV
Kalba anglų k.
Išleista 1978
Lietuviškas leidimas
Vertėjas(a) Romualdas Petraitis, Zita Markienė
Leidykla Alma Littera
Išleista 2009
Puslapių 560
Apie filmą žiūrėkite – Pasaulis pagal Garpą (filmas).

Pasaulis pagal Garpą“ (angl. „World According to Garp“) – JAV rašytojo Džono Irvingo romanas. Visame pasaulyje knyga išleista didesniu nei 100 mln. tiražu. Pagal knygą sukurtas filmas „Pasaulis pagal Garpą“.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Knygoje pasakojama T. S. Garpo istorija. Dženė Fylds, Garpo mama, yra stipri moteris, dirbanti sesele. Ji labai norėjo turėti vaiką, tačiau labai nenorėjo turėti vyro. T. S. Garpo pasaulis prasideda tada, kai „seksualiai įtartina“ jo motina nusprendžia pasinaudoti vienu iš savo pacientų. Sunkiai sužeistas bokštelio šaulys Garpas tuo metu nesugebėjo ištarti net savo vardo. Po kurio laiko jis mirė. „Technikos seržantas Garpas mirė, kai Dženė turėjo laisvą dieną. Jis pasirinko geriausią progą pasprukti nuo mano motinos“ – rašė vėliau „paskutinio karininko šūvio vaisius“, T. S. Garpas. Dženė niekada nesužino savo sūnaus tėvo vardo. Jos atmintyje – jei ji iš vis kada nors jį prisimindavo – jis liko technikos seržantu Garpu. Jos sūnus vietoj vardo gaus tik makabrišką trumpinį – T.S. Garpas. Jis niekada nesužino, kad šios raidės tereiškia „technikos seržantą“.

Garpas augo ir jis vis labiau domėjosi seksu, imtynėmis bei rašymu – trimis dalykais, kuriais niekuomet nesidomėjo jo motina Dženė. Jis pradeda savo, kaip rašytojo, karjerą, veda imtynių trenerio dukrą, su kuria susilaukia trijų vaikų. Tuo tarpu jo mama tampa feministe ir išleidžia autobiografinę knygą pavadinimu „Seksualinis įtarimas“ (kuriuo norėjo pasakyti, kad jai nerūpėjo vyrai ir visą laiką norėjo vaiką auginti viena).

Garpas tampa atsidavusiu tėvu ir imtynininku (norėdamas garantuoti saugumą savo vaikams nuo pasaulio pavojų). Kartu su šeima Garpas neišvengiamai patiria tamsių įvykių, susijusių su smurtu. Šie įvykiai priverčia personažus sustiprėti. Garpas mokosi (dažniausiai skaudžiai) tolerancijos iš moterų, su kuriomis turėjo santykių (įskaitant transeksualę, buvusią futbolo žaidėją Robertą Muldon). Anot Garpo mokytojos, istorija pilna „beprotybių ir liūdesio“. Kartais juokingų įvykių grandinė priverčia personažus pripažinti siaubingą tiesą.

Šioje novelėje pilna elementų, kurie kartojasi visuose Džono Irvingo kūriniuose: meškos, imtynės, Viena, Naujoji Anglija, sudėtingi seksualiniai santykiai. Neišitikimybės tema taip pat užima svarbią knygos dalį. Be to, paliečiama ir kastracijos tema.

Autoriaus patirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džono Irvingo mama, Frensis Vinslov, taip pat nebuvo ištekėjusi, kai buvo apvaisinta, o pats Džonas niekuomet nesutiko savo biologinio tėvo. Vaikystėje jam niekas net nepasakojo apie jo tėtį, tačiau jis vis prašė savo mamos informacijos apie biologinį tėvą, kol ši galiausiai pasidavė ir papasakojo, kad jos tėvas buvo antrojo pasaulinio karo dalyvis. Sutapimas, jog rašytojas kūrinyje „Pasaulis pagal Garpą“ veikėjo tėvą aprašė kaip antrojo pasaulinio karo dalyvį, nors tuo metu Irvingas dar nežinojo, kad jo tėvas taip pat dalyvavo kare.

1981 m. „Time“ žurnalas citavo Džono Irvingo motiną, kuri teigė, jog „knygoje apie Garpą yra tokių detalių, kurias būtų galima priskirti ir mano gyvenimui“.

Kūrinio temos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Irvingas apibendrino savo knygą sakydamas, jog "pasaulyje pagal Garpą mes visi turime savo pabaigą. " Knygos personažas Garpas rašydamas noveles dažnai naudojo mirties elementą. Tarkime, pirmoje novelė net septyni iš devynių personažų iki pasibaigiant knygai miršta. Kitose jo novelėse be mirties temos netrūksta ir suluošinimo bei didelių asmeninių katastrofų. Be to, Garpas dažnai nesąmoningai įsivaizduoja, kaip jo mylimieji galėtų numirti. Taigi, knygoje labai smulkiai narpliojama mirties tema.

Feminizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūrinyje „Pasaulis pagal Garpą“ netrūksta ekstramalaus feminizmo temų. Garpo mamą Dženę Fylds galima pavadinti kraštutine feministe – ji bijo menkiausio kontakto su vyrais ir yra didžiulė moterų judėjimo šalininkė. Knygoje netrūksta feminizmo bei moterų judėjimo elementų.

Seksualumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Garpo pasaulyje seksualumas ir aistra yra tai, iš kur kyla visos problemos ir širdgėla. Knygoje pilna personažų, kenčiančių nuo seksualinių problemų. Tiesą pasakius, yra tik vienintelė veikėja, Garpo mama Dženė Fylds, kuri nejaučia seksualinės traukos, t. y. yra aseksuali. Todėl Dženė tampa tarsi „sekso teisėja“, sprendžianti kas kaltas seksualiniuose santykiuose, kas – ne, nors ji pati, tam tikra prasme, nusižengė, išprievartaudama buvusį antrojo pasaulinio karo dalyvį.

Lietuviški leidimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]