Pasaulio moterų šachmatų čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pasaulio moterų šachmatų čempionė (2018 - 2020) Džju Vendžjin per spaudos konferenciją Ženevoje (2013.05.11.)

Pasaulio moterų šachmatų čempionatas išaiškina pasaulio šachmatų čempionę tarp moterų. FIDE iniciatyva pasaulio moterų šachmatų čempionatai pradėti rengti nuo 1927 m.

Skirtingai nuo kitų sporto šakų, šachmatų sporte moterys gali dalyvauti ir vyrų varžybose ir eilė pajėgių šachmatininkių moterų žaidžia vyrų turnyruose. Kai kurios iš jų nekovoja dėl moterų pasaulio čempionės titulo, kaip antai, Judita Polgar, kuri tarp moterų yra pasiekusi aukščiausią Elo reitingą, niekados nedalyvavo, kovojant dėl moterų pasaulio čempionės titulo.

Vis tik dauguma šachmatininkių stengiasi dalyvauti Pasaulio moterų šachmatų čempionato varžybose ir tapti čempionėmis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji moterų šachmatų turnyrai įvyko XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.

Veros Menčik era[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vera Menčik (1927–1944 m.)

1927 m. FIDE pradėjo rengti moterų šachmatų pasaulio čempionatus. Pirmasis čempionatas įvyko 1927 m. Londone, kartu su šachmatų olimpiada. Šį čempionatą įtikinamai laimėjo Vera Menčik, surinkusi 10,5 taško iš 11-kos galimų. Prie šachmatų olimpiadų buvo priderinti 1927–1939 m. vykę 7 moterų čempionato turnyrai. Ir visus juos laimėjo Vera Menčik.

Antrojo čempionato turnyras vyko 1930 m. Hamburge. Jame po dvi partijas žaidė penkios šachmatininkės. Pirma buvo Vera Menčik (6,5 iš 8), antra – Volf Kalmar (5,5), trečia – Genčel (4,5)

Trečiasis čempionatas vyko 1931 m. Prahoje. Jame dalyvavo tos pačios žaidėjos ir taip pat buvo žaidžiama po dvi partijas. Vera Menčik įtikinamai nugalėjo (8 iš 8), vėl antra – Volf Kalmar (4), trečia – Stivenson (3,5).

Ketvirtojo čempionato turnyras vyko 1933 m. Folkstone (Anglija). Jame dalyvavo 7 šachmatininkės, kurios žaidė po dvi partijas. V. Menčik vėl buvo pirma (12 iš 12), antra – Prais (7), trečia – Chilkrist (6,5).

1934 m. pavasarį Roterdame V. Menčik sėkmingai apgynė titulą mače su iššūkį jai metusią Vokietijos šachmatininke Graf-Stivenson (+3,-1).

Penktasis čempionatas 1935 m. vykęs Varšuvoje atnešė penktąją pergalę V. Menčik (9 iš 9), antra buvo Herlecka (6,5), trečia – Harum (6).

1937 m. Stokholme vykusiame šeštojo čempionato turnyre, dalyvavo 26-ios šachmatininkės iš 16-kos šalių. Turnyras vyko naudojant šveicariškąją sistemą (14 ratų). V. Menčik vėl laimėjo visas žaistas partijas, antra buvo Benini (10 iš 14), trečia – Graf-Stivenson ir Laubertė (Latvija) (po 9 taškus).

1937 m. birželio 26liepos 17 d. Zemeringe vyko antrasis pasaulio čempionato mačas tarp V. Menčik ir Graf. Vėl nugalėjo V. Menčik (+9, -2, =5).

1939 m. Buenos Airėse vykusiame septintajame čempionate dalyvavo 20 žaidėjų iš 18-kos šalių. V. Menčik, surinkusi 18 taškų iš 19 galimų, septintą kartą tampa pasaulio čempione.[1]

Karo metais čempionatai nevyko. 1944 m. per Londono bombardavimą Vera Menčik žuvo. Pasaulis neteko pasaulio moterų šachmatų čempionės.[2]

Pirmieji pokario čempionatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liudmila Rudenko (1950–1953 m.)

Antrasis pasaulinis karas ilgam pristabdė pasaulio moterų šachmatų čempionatą. Tik 1949 m. gruodžio 20 d. – 1950 m. sausio 19 d. Maskvoje vykusiame turnyre stipriausios pasaulio šachmatininkės išaiškino naująją čempionę. Ja tapo SSRS šachmatininkė Liudmila Rudenko, surinkusi 11,5 taško iš 15 galimų ir tašku aplenkusi artimiausią varžovę Olgą Rubcovą.

Po šio čempionato FIDE paruošė, panašią į vyrų, naują ciklinę moterų čempionato rengimo tvarką: nacionalinių čempionatų nugalėtojos žaidžia zoniniuose turnyruose. Pagal jų rezultatus sudaromas kandidačių turnyras, kurio nugalėtoja tampa pretendente žaisti mačą dėl čempionės vardo su tuometine pasaulio šachmatų čempione.

Jelizaveta Bykova (1953–1956 ir 1958–1962 m.)

Pirmasis kandidačių turnyras vyko 1952 m. Maskvoje, kur, tašku aplenkusi artimiausias varžoves, laimėjo SSRS šachmatininkė Jelizaveta Bykova (+11-1=5) ir iškovojo teisę žaisti mačą dėl pasaulio čempionės vardo su L. Rudenko.

14 partijų mačas tarp čempionės ir Jelizavetos Bykovos įvyko 1953 m. rugpjūčio 15rugsėjo 20 d. Leningrade. Nugalėtojai reikėjo surinkti daugumą taškų. Prieš paskutinį mačo ratą J. Bykova pirmavo tašku. L. Rudenko paskutiniame rate stengėsi išgelbėti mačą, bet pralaimėjo. Nugalėjusi rezultatu (+7, -5, =2) Jelizaveta Bykova tampa trečiąja pasaulio moterų šachmatų čempione.

Olga Rubcova (19561958 m.)

Sekančiame čempionato cikle, 1956 m. rugpjūčio 22rugsėjo 23 d., buvo suorganizuotas mačas turnyras tarp trijų pajėgiausių pasaulio šachmatininkių: pasaulio čempionės J. Bykovos, buvusios čempionės L. Rudenko ir kandidačių turnyro nugalėtojos O. Rubcovos (visos iš SSRS). Varžovės žaidė kiekviena su kiekviena po 8 partijas. Mačo turnyro nugalėtoja (10 iš 16) ir ketvirtąja pasaulio šachmatų čempione tapo Olga Rubcova. Antra turnyre liko J. Bykova (9,5), trečia – L. Rudenko (4,5).

1958 m. vasario 2kovo 14 d. Maskvoje vykęs 16 partijų mačas revanšas tarp O. Rubcovos ir J. Bykovos baigėsi po 14 partijų, nes paaiškėjo nugalėtoja – J. Bykova, kuri surinkusi daugumą taškų (8,5 : 5,5; +7, -4, =3), susigrąžino čempionės titulą.

Čempionei, surinkus daugiau kaip pusę mačo taškų (+6, -2, =5), anksčiau laiko (po 13-tos partijos) baigėsi ir 1959 m. gruodžio 4 d. – 1960 m. sausio 4 d. Maskvoje, vykęs pasaulio moterų čempionato mačas tarp tuometinės čempionės ir pretendentės Kiros Zvorykinos. Jelizaveta Bykova išsaugojo pasaulio moterų šachmatų čempionės titulą.[3]

Nonos Gaprindašvili era[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nona Gaprindašvili, (1962–1978 m.)

1961 m. Vrniačka Banioje vykusį ketvirtąjį Kandidačių turnyrą, dviem taškais aplenkusi 2-ąją vietą užėmusią varžovę, laimėjo Nona GaprindašviliGruzijos (+10-0=6).[4] Dėl pasaulio čempionės titulo 1962 m. Maskvoje vykusiame mače ji įtikinamai nugalėjo J. Bykovą (+7-0=4) ir tapo pasaulio moterų šachmatų čempione.[5]

1971 m. FIDE įvedė tarpzoninius moterų šachmatų turnyrus, kurių nugalėtojos žaisdavo Kandidačių mačuose. Pirmas tarpzoninis įvyko 1971 m. Jį laimėjo Nana Aleksandrija (13 iš 18), aplenkusi Milunką Lazarevič ir Tatjaną Zatulovskają (po 12).[6] Prie jų Kandidačių mačuose prisijungė pasaulio čempionato mačą pralaimėjusi Ala Kušnir. Ji 1971 m. Kislovodske finaliniame kandidačių mače įveikė Naną Aleksandriją iš Gruzijos (+6-2=1).[7]

N. Gaprindašvili tris kartus apgynė titulą mačuose su Ala Kušnir: 1965 m. Rygoje (+7-3=3), 1969 m. Tbilisyje ir Maskvoje (+7-2=5), 1972 m. Rygoje (+5-4=7). Kartą – 1975 m. Picundoje prieš savo tautietę Naną Aleksandriją (+8-3=1).[8]

Majos Čiburdanidzės era[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maja Čiburdanidzė (1978–1991 m.)

19761978 m. cikle vyko 2 tarpzoniniai turnyrai: Rozendalyje ir Tbilisyje. Tbilisio tarpzoniniame turnyre Maja ČiburdanidzėGruzijos buvo antra,[9] po Jelenos Fatalibekovos (pasaulio čempionės Olgos Rubcovos dukters).

Kandidačių mačuose J. Fatalibekova pralaimėjo A. Kušnir. Tuo tarpu M. Čiburdanidzė įveikė N. Aleksandriją (+3-2=5), Jeleną Achmilovskają (+4-3=5) ir A. Kušnir (+4-3=7)[10] ir iškovojo teisę žaisti mačą su pasaulio čempione N. Gaprindašvili.

1978 m. Tbilisyje vykusiame mače su Nona Gaprindašvili 17-metė Maja Čiburdanidzė iškovojo pergalę (+4-2=9) ir tapo pasaulio čempione.[11] Taip pasaulio šachmatų čempionato titulas perėjo iš gruzinės kitai gruzinei.

Maja Čiburdanidzė 1981 m. Boržomyje ir Tbilisyje apgynė titulą prieš tautietę Naną Aleksandriją (+4-4=8), 1984 m. Volgograde – prieš Iriną Levitiną (+5-2=6), 1986 m. Sofijoje – prieš Jeleną Achmylovskają (+4-1=9) ir 1988 m. Telavyje – prieš tautietę Naną Joseliani (+3-2=11).

19851986 m. cikle FIDE vietoj mačų vėl grąžino Kandidačių turnyrą.

Vengrių varžymasis su kinėmis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sie Dziun (1991–1996 m. ir 1999–2001 m.)

29 metus trukęs gruzinių dominavimas pasaulio šachmatų čempionatuose nutrūko, kai 1991 m. Maniloje Maja Čiburdanizė pralaimėjo (6,5 : 8,5; +2,-4,=9), kylančiai jaunajai kinų žvaigždei Sie Dziun, tapusiai pasaulio moterų šachmatų čempione.[12] Kelias į pretendentes naujajai čempionei nebuvo lengvas: 1990 m. Kvala Lumpuro tarpzoniniame tebuvo antra (po N. Gaprindašvili).[13] Tais pat metais Boržomyje vykusiame Kandidačių turnyre surinko po lygiai taškų su Alisa Marič ir tik prieš ją laimėjusi papildomą mačą (+3-1=3) tapo pretendente į titulą.[14]

Tuo metų šachmatų pasaulyje iškilo trys seserys Polgar: Siuzana, Sofija ir Judita iš Vengrijos. Sėkmingiausiai iš jų pasirodydavo jauniausioji Judita. Šeimoje buvo nuspręsta, kad ji sieks aukštumų atvirajame pasaulio čempionate, o vyriausioji – Siuzana sieks moterų pasaulio čempionės titulo.

1992 m. Šanchajuje 23 metų Siuzana Polgar, trim taškais aplenkusi N. Joseliani ir M. Čiburdanidzę, lengvai laimėjo Kandidačių turnyrą. Pagal FIDE pasaulio moterų čempionato taisykles dvi geriausiai pasirodžiusios kandidatų turnyro dalyvės pretendentės išaiškinimui turėjo žaisti mačą. Kadangi N. Joseliani papildomi kandidačių turnyro rodikliai buvo geresni už M. Čiburdanidzės, ji ir žaidė su S. Polgar mačą.

Siuzana Polgar (1996–1999 m.)

Nors daug kas manė, kad 1993 m. Monake vyksiantis S. Polgar – N. Joseliani mačas tebus tik formalumas – S. Polgar Elo reitingas buvo 100 balų aukštesnis už N. Joseliani reitingą, bet taip neatsitiko. Aštuonių partijų mačo pradžioje Vengrijos šachmatininkė laimėjo pirmąsias dvi partijas, o po to dar tris partijas baigė lygiosiomis. Per likusias tris jai, kad laimėtų mačą, užteko taško. Tačiau Gruzijos šachmatininkė laimi šeštąją partiją, septintąją sužaidžia lygiosiomis, o aštuntąją laimi ir išlygina mačo rezultatą. Paskirtos dvi papildomos partijos mačo nugalėtojos neišaiškino: S. Polgar laimi pirmąją partiją, o N. Joseliani – antrąją. Paskyrus dar dvi papildomas partijas, viskas vėl pasikartojo: Polgar laimėjo pirmąją, o N. Joselianį – antrąją. Pagal FIDE taisykles, tokiu atveju, kas bus nugalėtoja, sprendžiama, traukiant burtus.[15] Čia N. Joseliani nusišypsojo laimė ir ji tapo pretendente.

1993 m. Monake vykęs mačas dėl pasaulio čempionės titulo tarp Sie Dziun ir N. Joseliani baigėsi įtikinama Sie Dziun pergale (+7-1=3).[16]

Sekančiame čempionato cikle sėkmė nenusisuko nuo S. Polgar. 1994 m. Tilburge vykusiame Kandidačių turnyre, pasidalijusi 1–2 vietas su M. Čiburdanidze, 1995 m. Sankt Peterburge vykusiame mače nugalėjo pasaulio eksčempionę (+4-0=3) ir tapo pretendente.[17] 1996 m. Chaene žaidė mačą dėl čempionės titulo su Sie Dziun ir nugalėjo (+6-2=5).[18] Taip trijų šachmatininkių seserų Polgarų šeimoje atsirado pirmoji pasaulio čempionė.

Sekantis Kandidačių turnyras, kuris 1997 m. vyko Groningene, Pirmą ir antrą vietą užėmusios Alisa Galiamova ir Sie Dziun turėjo tarpusavyje sužaisti finalinį mačą Šenjange, kadangi kinų sponsoriai buvo pasiūlę geriausią prizinį fondą. Tačiau A. Galiamovai atsisakius žaisti visą mačą Kinijoje, pergalė be žaidimo buvo paskirta Sie Dziun. Tad mačas dėl čempionės titulo turėjo būti žaidžiamas tarp Z. Polgar ir Sie Dziun.

FIDE paskyrus mačo datą ir vietą, S. Polgar dėl nėštumo paprašė atidėti mačą, bet FIDE atsisakė. Praėjus nustatytajai mačo datai, FIDE paskelbė, kad pasaulio čempionato mačas vyks tarp Sie Dziun ir A. Galiamovos. Jis vyko 1999 m. Kazanėje ir Šenjange. Mačą laimėjo Sie Dziun (+5-3=7), kuri vėl susigražino pasaulio moterų šachmatų čempionės titulą.[19]

Trumpųjų mačų sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džu Čen (2001–2004 m.)

Nuo 2000 m. FIDE įvedė pasaulio moterų šachmatų čempionate trumpųjų atkrentamųjų mačų sistemą. Turnyre turėjo dalyvauti 64 šachmatininkes, bet kelioms per vėlai atsisakius, 2000 m. lapkričio–gruodžio mėn. Delyje vykusiame čempionate dalyvavo 61 žaidėja, tame tarpe, ir tuometinė pasaulio čempionė Sie Dziun, žaidusi nuo 2-o rato. Ji pasiekė finalą ir 4 partijų mače nugalėjo savo tautietę Sin Kanjing (+1-0=3) ir apgynė čempionės titulą.[20]

Kinių dominavimą pratęsė Džu Čen, kuri 2001 m. trumpųjų mačų moterų šachmatų čempionate, baigusi lygiosiomis 4 partijų finalinį mačą, per papildomas pridėtas partijas, nugalėjo Aleksandrą Kosteniuk (+2-2=0; +1-1=0; +2-0=0) iš Rusijos ir tapo pasaulio čempione.[21]

Antoaneta Stefanova (2004–2006 m.)

Sekantis atkrentamųjų mačų pasaulio moterų šachmatų čempionatas vyko 2004 m. gegužės 21birželio 21 d. Elistoje. Varžybas laimėjo bulgarė Antoaneta Stefanova. Ji finale, 4-ių partijų mače, įveikė E. Kovalevskają 2½ : ½ ir tapo pasaulio moterų šachmatų čempione.[22] Kaip prieš penkerius metus Z. Polgar, varžybose dėl nėštumo nedalyvavo čempionė Džu Čen.

2006 m. atkrentamųjų mačų pasaulio moterų čempionatas vyko Jekaterinburge. Jis baigėsi kinės Siu Juhua pergale. Ji finale, 4-ių partijų mače, įveikė Alisą Galiamovą 2½ : ½ ir tapo pasaulio moterų šachmatų čempione.[23]

Aleksandra Kosteniuk (2008–2010 m.)

2008 m. atkrentamųjų mačų pasaulio moterų čempionatas vyko Nalčike. Jis baigėsi rusės Aleksandros Kosteniuk pergale. Ji finale, 4-ių partijų mače, įveikė kinę Hou Ifan 2½ : 1½ ir tapo pasaulio moterų šachmatų čempione.[24]

Hou Ifan (20102012), (20132015 ir (2016-2017)

2010 m. atkrentamųjų mačų pasaulio moterų čempionatas vyko Antakijoje. Jau trečiajame rate pasaulio čempionė, per papildomas partijas pralaimėjusi (1½ : 2½) kinei Ruan Lufei, pasitraukė iš kovos dėl titulo. Ruan Lufei finale susitiko su savo tautiete Hou Ifan. 4-ių partijų mačas baigėsi lygiosiomis 2:2, bet žaidžiant 4 papildomas partijas Hou Ifan nugalėjo 3 : 1 ir tapo pasaulio moterų šachmatų čempione.[25]

Mišri čempionato sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trumpųjų atkrentamųjų mačų sistema turėjo kritikų. Jie teigė, kad pasaulio čempionėmis tapo ir žaidėjos, kurios neturėjo aukščiausių reitingų. FIDE priėmė dalinį problemos sprendimą – varžybose dėl pasaulio čempionės titulo gražinti mačus tarp čempionės ir pretendentės. Buvo priimta nauja mišri moterų čempionato tvarka, pagal kurią čempionatai rengiami kas met: lyginiais – kaip ir anksčiau – trumpųjų mačų čempionatas, kuriame turi dalyvauti ir čempionė, o nelyginiais – rengti mačą tarp tuometinės čempionės ir pretendentės, kuri išaiškinama moterų Didžiojo prizo šachmatų varžybose.

2011 m. pasaulio moterų čempionato mačas tarp Hou Ifan (Kinija) ir Humpy Koneru (Indija)

Pagal šią tvarką vyko 2011 m. čempionatas. Indijos šachmatininkė Humpy Koneru, laimėjusi 2011 m. moterų didžiojo prizo varžybas, įgijo teisę žaisti mačą dėl čempionės titulo su pasaulio čempione Hou Ifan. Dešimties partijų mačas 2011 m. lapkričio mėn. vyko Tiranoje. Hou Ifan mačą įtikinamai laimėjo anksčiau laiko (po 8 partijų): pasiekusi 3 pergales ir 5-ias baigusi lygiosiomis.[26]

Ana Ušenina (2012–2013 m.)

2012 m. atkrentamųjų mačų pasaulio moterų čempionatas vyko Chanty Mansijske. Jis baigėsi Ukrainos šachmatininkės Anos Ušeninos pergale[27]. Čempionė Hou Ifan antrajame rate, per papildomas partijas pralaimėjusi M. Socko (1 :3), netikėtai iškrito iš tolesnės kovos. Ana Ušenina 4-ių partijų finalinį mačą su bulgare Antoaneta Stefanova baigė lygiosiomis, bet per pridėtas dvi partijas, įveikusi ją bendru rezultatu 3½ : 2½, tapo pasaulio moterų šachmatų čempione.[28]

2013 m. rugsėjo mėn. Taidžou (Kinija) A. Ušenina gynė titulą prieš kinę Hou Ifan, kuri tapo pretendente, laimėjusi 20102012 m. moterų Didžiojo prizo varžybas.

Mačas buvo iš 10 partijų, lygiųjų atveju žaidžiamos papildomos 4-ios greitosios partijos (25 min. + 10 sek.), jei vėl lygų – dvi žaibo partijos po 5 min + 3 sek. Jei vis dar lygu - sekančios dvi žaibo partijos partijos. Jei nugalėtoja nepaaiškėja ir po penkių mačų, žaidžiama viena „ staigios mirties“ žaibo partija.

Viso to neprireikė: mačas baigėsi anksčiau laiko (8 partijos) įtikinama Hou Ifan pergale 5½ : 1½ (+4-0=3) ir ji susigrąžino pasaulio moterų čempionės titulą.[29]

Marija Muzyčiuk (20152016)

2015 m. pasaulio moterų atkrentamųjų mačų šachmatų čempionatas vyko Sočyje (Rusija) kovo 17balandžio 7 d. Jame dalyvavo 64 žaidėjos, tarp jų, buvusios pasaulio čempionės: Aleksandra Kosteniuk (Rusija), Ana Ušenina (Ukraina) ir Antoaneta Stefanova (Bulgarija), tris kartus Rusijos čempionė Valentina Gunina, pasaulio vicečempionė Humpy Koneru (Indija) ir kitos vedančiosios didmeistrės.

Marija Muzyčiuk (Ukraina) ir Natalija Pogonina (Rusija) pateko į finalą kur žaidė 4-ių partijų mačą. Po lygiųjų pirmojoje partijoje, antrąją laimi, baltosiomis figūromis žaidusi Marija Muzyčiuk ir ji išeina į priekį 1½ : ½. Likusiom dviem partijoms pasibaigus lygiosiomis, bendras rezultatas išliko Marijos Muzyčiuk 2½ : 1½ naudai ir ji tampa 15-ąja moterų pasaulio šachmatų čempione.[30]

Dėl asmeninių priežasčių čempionate negalėjusi dalyvauti ankstesnė pasaulio čempionė Hou Ifan, neteko čempionės titulo, bet ji, kaip 2013-2014 m. FIDE moterų Didžiojo prizo varžybų nugalėtoja, turėjo teisę žaisti mačą su naująja čempione. Ji tuo pasinaudojo ir 2016 m. kovo 2 d.-14 d. Lvove žaidė mačą su pasaulio čempione Marija Muzyčiuk. 10-ies partijų mačą su kine Hou Ifan, sužaidusi devynias partijas Marija Muzyčiuk pralaimėjo rezultatu 3 : 6 (+0; -3; =6) ir prarado pasaulio čempionės titulą.[31]

2017 m. pasaulio moterų atkrentamųjų mačų šachmatų čempionatas vyko Teherane vasario 10 – kovo 5 d. Jame dalyvavo 64 žaidėjos[32], tarp kurių eilė žinomų žaidėjų: tai buvusios pasaulio moterų čempionės Aleksandra Kosteniuk (Rusija), Ana Ušenina (Ukraina), Džu Čen (Kataras) ir Antoaneta Stefanova (Bulgarija) ir kt.

Pasaulio čempionė Tan Džunji (20172018)

Tačiau nebuvo eilės pajėgių žaidėjų atsisakiusių dalyvauti čempionate: pasaulio čempionės Hou Ifan, 2015-2016 m. čempionės Marijos Muzyčiuk, 4-ą reitingą pasaulyje turinčios Humpy Koneru (Indija).[33]

Po penkių atkrentamųjų varžybų ratų į finalą pateko ukrainietė Ana Muzyčiuk ir kine Tan Džunji.

Kinė pusfinalyje atkaklioje kovoje įveikė Hariką Dronavali iš Indijos. Jų pagrindinis mačas baigėsi lygiosiomis 1:1. Nugalėtojos išaiškinimui buvo žaidžiamos papildomos partijos. Lygus rezultatas buvo po greitųjų, sužaidus dvi žaibo ir tik po Armagedono partijos, kurioje Tan Džunji, pasirinkusi juodąsias figūras, pasiekė lygiąsias ir pateko į finalą.

Kitame pusfinalyje Ana Muzyčiuk (Ukraina) lengviau pateko į finalą, įveikusi 2:0 Aleksandrą Kosteniuk (Rusija).[34]

Keturių partijų finalinis mačas buvo įtemptas: po lygiųjų pirmoje partijoje Tan Džunji laimi antrąją, bet Ana Muzyčiuk, pasiekusi pergalę trečiojoje - išlygina. Ketvirtajai partijai pasibaigus lygiosiomis, bendras mačo rezultatas lygus - 2:2.

Žaidžiant papildomas greitąsias partijas, Tan Džunji nugalėjo Aną Muzyčiuk – 1,5:0,5 ir tapo 16-ąja pasaulio moterų šachmatų čempione.[35]

Kinijos didmeistrė Džju Vendžjin, laimėjusi 2015-2016 m. FIDE moterų Didžiojo prizo varžybas iškovojo teisę 2018 m. pasaulio moterų šachmatų čempionate žaisti mačą su pasaulio čempione Tan Džunji.

Šis pasaulio moterų šachmatų čempionato dešimties partijų mačas tarp dviejų kinių: pasaulio moterų čempionės Tan Džunji ir pretendentės Džju Vendžjin vyko gegužės 2-20 d. Kinijoje. Pirmoji mačo pusė (penkios partijos) vyko Šanchajuje, antroji – Čongčinge. Po penkių partijų Džju Vendžjin pirmavo 3,5:1,5. Antrojoje mačo pusėje Tan Džunji, laimėjusi 6-ąją partiją, sušvelnino rezultatą iki 3,5:2,5. Tačiau daugiau jai laimėti nepavyko: likusios 4-ios partijos baigėsi lygiosiomis ir Džju Vendžjin, laimėjusi mačą 5,5:4,5, tapo pasaulio moterų šachmatų čempione.[36]

2018 m. atkrentamųjų mačų moterų pasaulio šachmatų čempionatas vyko Chanty Mansijske lapkričio 1-23 d.. Į finalą, kuriame buvo žaidžiamas 4 partijų mačas, pateko kinė, pasaulio čempionė Džju Vendžjin ir Rusijos didmeistrė Katerina Lagno. Finalas buvo atkaklus: po antrosios partijos į priekį išsiveržė K. Lagno ir tik ketvirtojoje, paskutinėje partijoje, pasaulio čempionė išlygino rezultatą ir pagrindinis mačas baigėsi lygiosiomis 2-2.[37]

Po papildomų dviejų greitųjų (25 min + 10 sek.) partijų, kurios abi baigėsi lygiosiomis, buvo paskirtos dar dvi papildomos 10 min. + 10 sek. partijos, kurias 2-0 laimėjo Džju Vendžjin. Bendras mačo rezultatas tapo 5-3 jos naudai ir ji išsaugojo pasaulio moterų šachmatų čempionės titulą.[38]

2020 m. pasaulio moterų šachmatų čempionato 12-kos partijų mačas tarp pasaulio čempionės kinės Džju Vendžjin ir 2019 m. FIDE kandidačių turnyrą laimėjusios Rusijos didmeistrės Aleksandros Goriačkinos vyko 2020 m. sausio 4-25 d. dviejuose miestuose: pirmosios 6-ios partijos (sausio 4-12 d.) - Šanchajuje, likusios 6 partijos Vladivostoke (sausio 13-25 d.)

Mačas pasibaigė lygiosiomis 6:6 (+3, =6, - 3). Nugalėtojos nustatymui buvo paskirtos keturios greitųjų šachmatų (po 25 min) partijos. Šį papildomą mačą 2,5:1,5 (+1, =3, - 0) laimėjo pasaulio čempionė Kinijos didmeistrė Džju Vendžjin ir išlaikė pasaulio čempionės titulą.[39]

Pasaulio čempionės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1 Vera Menčik 1927–1944 TSRS vėliava TSRS /
Čekoslovakijos vėliava Čekoslovakija / Anglijos vėliava Anglija
2 Liudmila Rudenko 1950–1953 TSRS vėliava TSRS (Ukraina)
3 Jelizaveta Bykova 1953–1956 ir 1958–1962 TSRS vėliava TSRS (Rusija)
4 Olga Rubcova 1956–1958 TSRS vėliava TSRS (Rusija)
5 Nona Gaprindašvili 1962–1978 TSRS vėliava TSRS (Gruzija)
6 Maja Čiburdanidzė 1978–1991 TSRS vėliava TSRS (Gruzija)
7 Sie Dziun 1991–1996 ir 1999–2001 Kinijos vėliava Kinija
8 Siuzana Polgar 1996–1999 Vengrijos vėliava Vengrija
9 Džu Čen 2001–2004 Kinijos vėliava Kinija
10 Antoaneta Stefanova 2004–2006 Bulgarijos vėliava Bulgarija
11 Siu Juhua 2006–2008 Kinijos vėliava Kinija
12 Aleksandra Kosteniuk 2008–2010 Rusijos vėliava Rusija
13 Hou Ifan 20102012 ir 20132015; 20162017 Kinijos vėliava Kinija
14 Ana Ušenina 2012–2013 Ukrainos vėliava Ukraina
15 Marija Muzyčiuk 20152016 Ukrainos vėliava Ukraina
16 Tan Džunji 20172018 Kinijos vėliava Kinija
17 Džju Vendžjin 20182020 Kinijos vėliava Kinija

Lietuvos šachmatininkės pasaulio čempionate[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1939 metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji iš Lietuvos šachmatininkių, dalyvavusių pasaulio moterų čempionate buvo Elena Raclauskienė. Ji 1939 m. Buenos Airėse vykusiame moterų pasaulio šachmatų čempionate užėmė 18 vietą (3½ taško iš 19 galimų).[40]

1995 metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1995 m. Kišiniove Dagnė Čiukšytė dalyvavo moterų tarpzoniniame šachmatų turnyre, kur surinkusi 6 taškus iš 13 užėmė 35-ą vietą ir į Kandidačių turnyrą nepateko.[41]

2000 metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2000 m. Viktorija Čmilytė dalyvavo atkrintamųjų mačų turnyre, nugalėjusi 1-ame rate 2 : 0 Vengrijos šachmatininkę Hoang Thanh Trang ir antrame rate – 1,5 : 0,5 Gruzijos šachmatininkę Ingą Khurtsilavą, trečiajame (aštuntfinalyje) – 0,5 : 1,5 pralaimėjo Serbijos šachmatininkei Alisai Marič.[20]

2001 metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001 m. Kamilė Baginskaitė pirmajame rate susitiko su Rusijos šachmatininkę Svetlaną Prudnikovą. Pagrindinis dviejų partijų mačas baigėsi lygiosiomis. Po paskirtų dviejų papildomų partijų vėl buvo lygu. Paskyrus dar dvi papildomas partijas, K. Baginskaitė laimėjo abejas ir pateko į sekantį ratą.

Antrajame rate K. Baginskaitė susitiko su Serbijos šachmatininke Nataša Bojkovič ir įveikė ją per pagrindinį dviejų partijų mačą – 1,5 : 0,5.

Trečiajame rate susitiko su Kinijos šachmatininke Siu Juhua. Pagrindinis mačas baigėsi lygiosiomis: 1-ąją partiją laimėjo Su Juhua, bet 2-oje K. Baginskaitė atsirevanšavo. Per paskirtas dvi papildomas partijas Siu Juhua, laimėjusi abi, pateko į sekantį ratą.

2001 m. dalyvavusi D. Čiukšytė irgi praėjo du atrankos ratus. Pirmajame, per dvi pridėtas partijas (pagrindiniame mače varžovės pasidalijo po pergalę 1:1) įveikė Gruzijos šachmatininkę Ketevan Arakhamiją bendru rezultatu 2,5 : 1,5.

Antrajame rate susitiko su Kinijos šachmatininke Čiu Eien ir laimėjusi 1-ąją partiją, o antrąją – baigusi lygiosiomis, įveikė ją 1,5 : 0,5.

Trečiajame rate jai teko daugkartinė pasaulio moterų čempionė Maja Čiburdanidzė. Dagnė Čiukšytė, pralaimėjusi 0 : 2, iš tolesnių varžybų iškrito.[20]

2004 metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2004 m. čempionate Viktorija Čmilytė susitiko su jauna Indijos šachmatininke Dronavali Harika ir, laimėjusi abi partijas, pateko į sekantį ratą.

Antrajame rate, laimėjusi pirmą partiją, o antrąją baigusi lygiosiomis, eliminavo iš varžybų rusę Aleksandrą Kosteniuk bei pateko į trečiąjį ratą.

Trečiajame rate, jai teko žaisti su Švedijos šachmatininke Pia Kramling ir po atkaklios kovos ją įveikė: pagrindinis mačas po dviejų lygiųjų neišaiškino nugalėtojos. Po dviejų papildomų partijų, kurios irgi pasibaigė lygiosiomis, buvo paskirtos dar dvi partijos, kurias abi laimėjusi V. Čmilytė, eliminavo iš varžybų Pia Kramling.

Ketvirtajame rate (ketvirtfinalyje) V. Čmilytei atiteko Gruzijos šachmatininkė, daugkartinė pasaulio čempionė Maja Čiburdanidzė. Pagrindinis mačas buvo rezultatyvus: pirmąją partiją laimėjo M. Čiburdanidzė, bet antrąją, išlyginusi rezultatą – Viktorija Čmilytė. Per pirmas dvi paskirtas partijas įvykiai klostėsi atvirkščiai: pirmąją laimėjo V. Čmilytė, o antrąją – M. Čiburdanidzė. Per dar dvi pridėtas partijas pirmoje partijoje laimi Maja Čiburdanidzė, o antroji baigiasi lygiomis. Bendras mačo rezultatas 3,5 : 2,5 Majos Čiburdanidzės naudai, kuri patenka į varžybų pusfinalį.[22]

2006 metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2006 m. Jekaterinburge vykusiame pasaulio čempionate Viktorija Čmilytė pirmajame rate susitiko su Irano šachmatininke Atosa Pvrkašijan ir įveikusi ją rezultatu 1,5 : 0,5 pateko į sekantį ratą.

Čia susitiko su kinei Ruan Lufei. Pagrindinis dviejų partijų mačas neišaiškino nugalėtojos: abi partijos pasibaigė lygiosiomis. Per paskirtąsias dvi papildomas partijas pirmavo Ruan Lufei laimėjusi pirmąją partiją, bet V. Čmilytė išlygino ir mačas baigėsi lygiosiomis. Žaidžiant dar vieną papildomą dviejų partijų mačą V. Čmilytė laimi abi partijas ir patenka į tolimesnį etapą.

Trečiajame etape jos varžovė Rusijos šachmatininkė Aleksandra Kosteniuk, bet V. Čmilytė per pagrindinį mačą 1,5 : 0,5 ją įveikia.

Ketvirtame rate (ketvirtfinalyje) Ji susitinka su gruzine, buvusia pasaulio čempione, Maja Čiburdanidze ir ją įveikia per papildomą dviejų partijų mačą rezultatu 2 : 0 (Pagrindinis mačas baigėsi lygiosiomis – varžovės pasidalino po pergale).

Pusfinalyje V. Čmilytė susitiko su Rusijos šachmatininke Alisa Galiamova ir pralaimėjo 0,5 : 1,5 (pirmoji partija – lygiosiomis) ir baigė pasirodymą 2006 m. pasaulio moterų čempionate.[23]

2008 metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 metų Nalčike vykusiame pasaulio moterų čempionate Viktorija Čmilytė pirmajame rate susitiko su ruse Valentina Golubenko ir įveikė ją 1,5 : 0,5.

Tačiau antrajame rate per papildomą mačą (pagrindinis, dvejos lygiosios), pralaimėjusi Rusijos šachmatininkei Nadeždai Kosintcevai 0,5 : 1,5, nepateko į tolimesnį etapą.[24]

2010 metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2010 m. pasaulio čempionate Antakijoje dalyvavo Kamilė Baginskaitė, kuri pirmajame rate susitiko su kinei Ruan Lufei. Pagrindinis dviejų partijų mačas buvo rezultatyvus: Pirmąją laimi Ruan Lufei, antrąją – Kamilė Baginskaitė. Ruan Lufei nugali per papildomą dviejų partijų mačą: laimi pirmąją partiją, o antrąją – baigia lygiosiomis. K. Baginskaitė eliminuojama iš tolesnių etapų.

Viktorija Čmilytė pirmajame rate, laimėjusi abi partijas prieš Rusijos šachmatininkę Juliją Deminą, patenka į sekantį etapą.

Antrajame rate susitinka su vokiete Elizabeta Pec. Pagrindinis mačas baigiasi lygiosiomis, nes varžovės pasidalija po pergale: E. Pec laimi – pirmąją, bet V. Čmilytė, atsirevanšavusi antrojoje, išlygina rezultatą. Viktorija Čmilytė per paskirtą papildomą mačą, po lygiųjų pirmojoje partijoje, laimi antrąją ir patenka į trečiąjį ratą.

Čia ji susitinka su Prancūzijos šachmatininke Almirą Skripčenko. Pagrindiniame dviejų partijų mače nugalėtoja nepaaiškėjo: abi partijos baigėsi lygiosiomis. Per papildomą pirmąjį dviejų partijų mačą, abiem partijom pasibaigus lygiosiomis – irgi. Per papildomą antrąjį mačą, pralaimėjusi abi partijas, Viktorija Čmilytė į tolimesnį etapą nepateko.[25]

2012 metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. Chanty Mansijske vykusiame pasaulio čempionate, pirmajame rate Viktorija Čmilytė žaidžia su Peru šachmatininke Aliaga Fernandes, Ingrid ir laimi 1,5 : 0,5 bei patenka į tolimesnį etapą.

Antrajame rate susitiko su Kinijos šachmatininke Kvan Cie ir pralaimėjusi jai 0,5 : 1,5 (pirmoji partija – lygiosiomis) nepateko į sekantį etapą.[42]

2013 metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

20112012 m. vyko Moterų Didžiojo prizo šachmatų varžybos, kurių nugalėtoja, pagal mišriąja čempionatų tvarką, iškovoja teisę 2013 m. žaisti mačą su pasaulio šachmatų čempione.

Šiose varžybose dalyvavusi Viktorija Čmilytė, surinko 285 balus ir užėmė galutinę 7-ąją vietą.

2015 metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2015 m. Sočyje vykusiame pasaulio čempionate, pirmajame rate Viktorija Čmilytė (Rtg 2530) žaidė su Bangladešo šachmatininke Akter Liza Shamima (2130) ir laimėjusi 2 : 0, patenka į tolimesnį etapą.

Antrajame rate susitiko su Rusijos žaidėja Jelena Kovalevskaja (2438). Laimėjusi pirmąją partiją, o antrąją baigusi lygiosiomis mačą ir patenka į sekantį ratą.

Trečiajame rate sėkmė Viktorijos Čmilytės nelydėjo (1½ : 2½): nors pagrindinis mačas su Gruzijos šachmatininkė Meri Arabidze (2374) po dviejų lygiųjų pasibaigė 1 : 1, bet žaisdama dviejų greitųjų partijų papildomą mačą: pralaimėjusi pirmąją, o antrąją baigusi lygiosiomis, į tolimesnįjį etapą nepateko.

Deimantės Daulytės (Rtg 2395) debiuto nelydėjo sėkmė. Jau pirmajame rate jai atiteko patyrusi varžovė iš Lenkijos – Monika Socko (Rtg 2463, vyrų didmeistrė (2008), Europos moterų šachmatų čempionato bronzos medalininkė (2010 m.). Tad D. Daulytei, nors ir po atkaklios kovos, teko nusileisti: pagrindinis mačas po dviejų lygiųjų pasibaigė 1 : 1, po papildomo dviejų greitųjų partijų mačo (po dviejų lygiųjų) vis dar lygu. Teko žaisti dar vieną dviejų greitųjų partijų mačą, kurį laimėjo M. Socko 2: 0 ir Deimantei Daulytei, pralaimėjusiai susitikimą bendru rezultatu 2 : 4, teko pasitraukti iš čempionato.

Čempionate žaidė ir, JAV atstovaujanti, Kamilė Baginskaitė (Rtg 2192). Jai pirmajame rate teko itin pajėgi Rusijos žaidėja Valentina Gunina (Rtg 2528, vyrų didmeistrė (2013); beto, čempionato pirmajame rate žaidėjos poruojamos tokia tvarka: didžiausią reitingą turinti žaidėja su mažiausią reitingą turinčia žaidėja). Pasipriešinti K. Baginskaitei nepavyko: 0 : 2 ir ji nepateko į sekantį ratą.[43]

2017 metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio moterų atkrentamųjų mačų šachmatų čempionatas vyko Teherane 2017 m. vasario 10 – kovo 5 d. Jame dalyvavo 64 žaidėjos tarp kurių Lietuvos šachmatininkių nebuvo.[32]

2018 metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulio moterų atkrentamųjų mačų šachmatų čempionatas vyko Chanty Mansijske 2018 m. lapkričio 1 – 23 d. Jame dalyvavo 64 žaidėjos tarp kurių Lietuvos šachmatininkių nebuvo.[44]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Шахматный словарь / гл. ред. Л. Я. Абрамов. – М.: Физкултура и спорт , 1964. – С. 155–156.
  2. Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 450. – ISBN 5-85270-005-3
  3. Шахматный словарь / гл. ред. Л. Я. Абрамов. – М.: Физкултура и спорт , 1964. – 24-28 lent.
  4. „1961 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato Kandidačių turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  5. „1962 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato mačas tarp J. Bykovos ir N. Gaprindašvili“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  6. „1971 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato Ohrido tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2014 m. rugpjūčio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  7. „1971 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato o Kandidačių mačai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  8. „1975 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato mačas tarp N. Gaprindašvili ir N. Aleksandrijos“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  9. „1976 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato Tbilisio tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  10. „1977-78 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato kandidačių mačai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  11. „1978 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato mačas tarp M. Čiburdanidzės ir N. Gaprindašvili“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  12. „1991 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato mačas tarp M. Čiburdanidzės ir Sie Dziun“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2017-11-20. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  13. „1990 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato Gentingo tarpzoninis turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  14. „1990 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato Kandidačių mačai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  15. „1992 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato Kandidačių mačai Šanhajuje“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  16. „1993 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato mačas Monake tarp Sie Dziun ir N. Joseliani“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2018-07-09. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  17. „1994 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato Kandidačių mačai Tilburge“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2018-07-15. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  18. „1996 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato mačas Monake tarp Ksi Džun ir S. Polgar“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  19. „1999 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato mačas Kazanėje\Šenjange tarp Sie Dziun ir A. Galiamovos“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2017-11-20. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  20. 20,0 20,1 20,2 „2000 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato atkrentamieji mačai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  21. „Moterų pasaulio šachmatų čempionatai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  22. 22,0 22,1 „2004 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato atkrentamieji mačai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  23. 23,0 23,1 „2006 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato atkrentamieji mačai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2019-09-15. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  24. 24,0 24,1 „2008 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato atkrentamieji mačai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  25. 25,0 25,1 „2010 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato atkrentamieji mačai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 23 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  26. „Hou Ifan išlaiko čempionės titulą“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2017-08-21. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  27. „Anos Ušeninos interviu: "...tik stengiausi žaisti gerai"“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2012-12-05. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 1 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  28. „2012 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato atkrentamieji mačai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-24. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  29. „2013 m. Hou Ifan vėl čempionė“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-02-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  30. „Marija Muzyčiuk - moterų pasaulio čempionė“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 24 d..
  31. „2016 m. pasaulio moterų čempionato mačas tarp Marijos Muzyčiuk ir - Hou Ifan“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 24 d..
  32. 32,0 32,1 „2017 m. pasaulio moterų šachmatų čempionato dalyvės“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-24. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  33. „2017 m. moterų pasaulio šachmatų čempionatas: kas žais, kas ne?“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-24. Nuoroda tikrinta 2017 m. liepos 28 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  34. „Tan Džunji patenka į finalą“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-24. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  35. „Moterų pasaulio čempionato finalas: Tan Džunji tampa 16-ąja moterų pasaulio šachmatų čempione“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-24. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  36. „2018 m. FIDE pasaulio moterų šachmatų čempionatas“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-22. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  37. „Džju Vendžjin išlygina mačo rezultatą“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-24. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  38. „Džju Vendžjin išsaugo pasaulio čempionės titulą“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-24. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  39. „Džju Vendžjin, laimėjusi papildomą mačą prieš Aleksandrą Goriačkiną, išlaiko pasaulio čempionės titulą“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-22. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  40. „Buenos Airės 1939“ (ispanų). Suarchyvuota iš originalo 2018-12-19. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 24 d..{{cite news}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  41. „1995 m. Kišiniovo moterų tarpzoninis šachmatų turnyras“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2019-06-24. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  42. „2012 m. moterų pasaulio šachmatų čempionato atkrentamieji mačai“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-24. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  43. „2015 m. moterų šachmatų čempionatas Sočyje“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2020-06-23. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  44. „2018 m. FIDE pasaulio moterų šachmatų čempionatas“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2019-06-17. Nuoroda tikrinta 2020 m. birželio 24 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]