Paprastoji sprigė
| Impatiens noli-tangere |
|---|
 Paprastoji sprigė (Impatiens noli-tangere) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Impatiens noli-tangere L. |
Paprastoji sprigė (Impatiens noli-tangere) – spriginių (Balsaminaceae) šeimos sprigių (Impatiens) genties augalas. Savaime auga Europoje, vidutinių platumų Azijoje, Šiaurės Amerikoje, taip pat ir Lietuvoje.
Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Auga miškuose, juodalksnynuose, krūmuose, miškinguose laukų ir upių šlaituose, raistuose. Mėgsta paunksnę, drėgnus puveningus dirvožemius. Neretai sudaro sąžalynus.
Dažnai individų skaičius sumažėja konkuruojant su gervuogėmis, didžiosiomis dilgelėmis, didžialapiais šakiais.
Žiedus lanko kamanės, bitės, dvisparniai. Žolę ėda elniniai ir galvijai.
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai vienmetis, maždaug 1,1 m aukščio gležnas augalas. Turi kuokštines šaknis, kurios siekia 10-15 cm gylį. Stiebas status, sultingas, šakotas, sustorėjusiais bambliais, iki 2 cm skersmens. Lapai pražanginiai, kiaušiniški, elipsiški, 5-10 cm ilgio, dantyti, smailiaviršūniai. Lapkočiai 2-5 cm ilgio. Kiekvienoje lapų pakraščių pusėje po 7-16 dantelių, jų gylis iki 3 mm. Apatiniai lapai esti su lapkočiais, o viršutiniai – bekočiai.
Trumpose kekėse kabo po 3-5 stambius, netaisyklingus, 3-4 cm ilgio žiedus, kuriuose yra nektaro. Žiedynkočiai esti pažastiniai. Geltonos žiotys nubarstytos raudonų dėmelių. Du taurėlapiai maži, trečias didelis, panašus į vainiklapį ir turi užriestą, 6-12 mm ilgio pentiną. Vainiklapis, esantis prieš pentinuotą taurėlapį, yra apskritas. Šoniniai vainiklapiai būna dviskiaučiai, suaugę po du. Visų penkių kuokelių dulkinės tarpusavyje sulipusios.
Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Vaisius – pailga, 1,5-2,5 cm ilgio, kabanti dėžutė, atsidaranti per sąvaras. Sąvaros tamprios, susisuka spyruokle ir sėklas išsvaido maždaug 1-3 m spinduliu. Ne visai prinokusi dėžutė sprogsta vos paliesta. Dėžutėje subręsta 1-9 iki 4,6 mm ilgio sėklos. Vaisiai bręsta nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio. Dauginasi tik sėklomis. Augalas diploidinis, 2n = 20, 40. Tetraploidinė (2n = 40) forma rasta Lenkijoje.
Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Augalas nuskintas greit vysta. Jautrus šalčiams, todėl po pirmųjų šalčių nunyksta.
Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žolėje esančios dažinės medžiagos vilną dažo geltona spalva. Galima vartoti virtus jaunus ūglius. Sėklos malonaus riešutų skonio, galima valgyti žalias. Augalas turi diuretiko, antiseptiko, vėmimą sukeliančių, vidurius laisvinančių savybių. Vartotas gydant hemorojų, spazminį šlapinimąsi.
Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra išskiriami keturi varietetai:
- Impatiens noli-tangere var. albiflora Schwarz – Centrinė Europa
- Impatiens noli-tangere var. micrantha Rouy & Foucan. – Centrinė Europa
- Impatiens noli-tangere var. pallescens Nakai – Tolimieji Rytai
- Impatiens noli-tangere var. parviflora Kittagawa – Japonija
-
Lapas -
Stiebas -
Žiedpumpuris -
Žiedas -
Vaisius -
Susisukęs vaisius
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Paprastosios sprigės mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per theplantlist.org Archyvuota kopija 2018-10-28 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
- Impatiens noli-tangere – Nature Gate (anglų k.)
- Impatiens noli-tangere – Plants for a Future Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vasarą žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Vilnius, Mokslas, 1987, 30 p.
- Enciklopedinė miško knyga, Gediminas Isokas, Vilnius, Mintis, 2001, 284–285 p. ISBN 5-417-00831-1
- Paul E. Hatcher. Impatiens noli-tangere L.. „Journal of Ecology”. 91, 1, s. 147–167, 2003 (anglų k.)