Paprastasis kamaninis kolibris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mellisuga helenae
Paprastasis kamaninis kolibris (Mellisuga helenae)
Paprastųjų kamaninių kolibrių subrendęs patinėlis
Paprastasis kamaninis kolibris (Mellisuga helenae)
Paprastųjų kamaninių kolibrių patelė
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Čiurliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Apodiformes)
Šeima: Kolibriniai
(Wikispecies-logo.svg Trochilidae)
Pošeimis: Tikrieji kolibriai
(Wikispecies-logo.svg Trochilinae)
Gentis: Kamaniniai kolibriai
(Wikispecies-logo.svg Mellisuga)
Rūšis: Paprastasis kamaninis kolibris
(Wikispecies-logo.svg Mellisuga helenae)
Paplitimas
Paprastųjų kamaninių kolibrių savaiminio paplitimo arealas (Kubos ir Chuventudo salos):
     sėslus
Binomas
Mellisuga helenae
Lembeye, 1850

Paprastasis kamaninis kolibris (Mellisuga helenae) – čiurlinių paukščių (Apodiformes) būrio, kolibrinių (Trochilidae) šeimos, kamaninių kolibrių (Mellisuga) genties paukštis.

Tai smulkiausia žinoma pasaulio paukščių ir smulkiausia žinoma pasaulio šiltakraujų stuburinių gyvūnų rūšis.[2]

Paprastųjų kamaninių kolibrių patinėlis pasidabinęs poravimosi meto plunksniniu apdaru
Paprastasis kamaninis kolibris smagurauja paprastojo sartūklo (Hamelia patens) nektaru
Paprastųjų kamaninių kolibrių patelė
Lizdas su dviem jaunikliais
Paprastojo kamaninio kolibrio dydžio palyginimas su žmogaus ranka

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime paplitę Karibų jūros Kubos ir Chuventudo salose, kuriose yra drėgnas subtropinis klimatas. Keletą kartų stebėti Jamaikos ir Haičio salose.

Aktyvūs dieną. Gyvena tiek žemose, tiek aukštose altitudėse, bet labiau mėgsta žemumas. Jie gyvena pakrančių ir vidaus miškuose, kalnų slėniuose, pelkėtose vietovėse ir soduose. Juos pritraukia vietovės, ten kur žydi Solandra grandiflora - jų mėgstamiausias nektaro šaltinis[3].

Matmenys ir išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patinėliai yra mažesni už pateles. Kūno ilgis nuo snapo iki uodegos galo pas patinėlius apie 5,51 cm, svoris apie 1,95 g. Patelių kūno ilgis apie 6,12 cm, svoris apie 2,6 g. Vidutinis sparno ilgis yra 3,25 cm.

Patinėliai yra spalvingesni už pateles. Patinėlio galva vaivorykštinai raudonų atspalvių, bet gali atrodyti labai skirtingai, priklausomai stebėjimo kampo ir šviesos. Veisimosi metu pailgos šoninės gerklės plunksnos tęsiasi iki kaklo šonų. Aplink akis ir ausų dangteliai yra pilkšvi ir tęsiasi iki galvos šono. Viršutinė kūno dalis yra vaivorykštinai mėlynų ir žalių atspalvių. Sparnų didžiosios skrydžio plunksnos ir uodegos vairinės plunksnos tamsios. Likusi apatinė kūno dalis yra pilkai balta, su viršutiniais mėlynais ir žaliais šonais. Akys tamsiai rudos. Tarp akių ir snapo juoda dėmelė. Snapas beveik tiesus, tamsus. Kojos trumpos, juodos, piršteliai taip pat juodi.

Jaunikliai panašūs į pateles. Nesubrendę patinai ant sparnų galų turi mėlynas dėmes ir juodas dėmes ant uodegos galo.

Patelės viršutinė kūno dalis, galvos viršugalvis ir pakaušis yra vaivorykštinai žali. Aatinė dalis balkšva. Ant suapvalėjusios uodegos galo baltos dėmelės. Tarp snapo ir akių yra juodokai tamsi dėmelė. Už akies - balta dėmelė.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jie puikūs skrajūnai, didesniąją gyvenimo dali praleidžia skraidydami. Jų skrydžio raumenys sudaro iki 22–34 proc. kūno masės. Kaip ir įprasta tarp kitų kolibrių rūšių, paprastųjų kamaninių kolibrių pečių sąnariai leidžia sparnams pasisukti 180 laipsnių kampu. Per piršlybas, skrydžio metu patinėlis sparnu suplasnoja galimai iki 200 kartų per sekundę. Gali skristi iki 40-48 km/val. greičiu. Sugeba skristi tiesiai aukštyn, žemyn, atbulai ir net apsivertę, tai yra aukštyn kojomis. Skrydžio metu tankiai plasnodami sparnais jie sukelia panašų į kamanių zvimbesį.

Jų balsas tai skardus cirpimas arba čiulbėjimas.

Paprastųjų kamaninių kolibrių širdis plaka nuo 300 iki 500 dūžių per minutę. Jie puikiai prisitaikę prie vėsesnių naktų, kuomet jų kūnas tamsiu paros metu patenka į anabiozės stadiją. Jų kūno temperatūra paprastai yra +41 °C laipsnis, bet nakčiai nukrinta iki oro temperatūros, kuri yra maždaug +30 °C, o tai leidžia jiems sutaupyti energiją.

Išskyrus poravimąsi, paprastieji kamaniniai kolibriai gyvena pavieniui. Jų patinėliai turi savo teritorijas, kurias agresyviai saugo nuo konkurentų ir isibrovėlių. Į jų teritorijas atskridusius maitintis kitus patinėlius, sfinksus (Sphingidae), kamanes (Bombus) jie vejoja. Taip pat, kad apginti savo teritoriją, skraido naudodami bauginančius viražus.

Perėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poliginai - patinėlis vieno sezono metu poruojasi su keliomis patelėmis.

Perėjimo sezonas prasideda tarp kovo ir birželio mėnesių arba drėgnojo sezono pabaigoje ir sausojo sezono pradžioje, kuomet pradeda žydėti daugelis medžių bei krūmų. Šis sezonas atitinka ir Solandra grandiflora žydėjimo pradžią, kuri yra paprastųjų kamaninių kolibrių mėgstamas nektaro šaltinis.

Lizdą krauna tik patelė. Puodelio formos lizdą suka iš kerpių, samanų, žievės ir voratinklio. Lizdas 3 cm skersmens - tai mažiausias lizdas tarp visų paukščių rūšių. Deda 1-2, bet dažniausiai 2 sėjamojo žirnio dydžio baltus, bet elipsinės formos kiaušinius. Kiaušinius peri tik patelė, nuo 14 iki 23 dienų. Ką tik iš kiaušinio prasikalę jaunikliai beveik beplunksniai (bepūkiai) ir akli, bet auga labai greitai. Jauniklius maitina tik motina, kuri pakibusi virš lizdo tankiai plasnodama, atryja jiems maistą. Jaunikliai lizdą palieka po 18-38 dienų, kuomet sparnų plunksnos būna pilnai išaugusios. Subręsta po metų. Paprastieji kamaniniai kolibriai natūraliomis sąlygomis laisvėje gyvena iki 7, o laikomi nelaisvėje išgyvena ilgiau - 10 metų.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrinde minta nektaru. Pakibę ore ir tankiai, iki 80 kartų per sekundę plasnodami[4], naudodamiesi ilgu, plonu snapu ir dvigubai ilgesniu liežuvių, nektarą siurbia iš 15 augalų rūšių žiedų. Bet dažniausiai iš 10 augalų rūšių, tarp kurių 9 yra savaiminiai Kuboje, tai - Antigonon leptopus, Chrysobalanus icaco, Cissus obovata, Clerodendrum aculeatum, Forsteronia corymbosa, paprastasis sartūklas (Hamelia patens), Lysiloma latisiliquum, Pavonia paludicola, Tournefortia hirsutissima, Turnera ulmifolia[5].

Kartais minta vabzdžiais ir vorais. Per diena sulesto maisto kiekis atitinka jo pusę kūno svorio.

Priešai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomi paprastųjų kamaninių kolibrių priešai, kuriems yra tapę aukomis - vanaginiai (Accipitridae), sakaliniai (Falconidae), tikrieji sakalai (Falco), volungenės (Icterus), beuodegiai varliagyviai (Anura), kai kurios stipinpelekės žuvys (Actinopterygii) ir tropiniai vorai (Araneae).

Nauda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Besimaitindami nektaru, taip yra praryjamos ir žiedadulkės, kurias vėliau perneša iš žiedo į žiedą. Tokiu būdu paprastieji kamaniniai kolibriai vaidina svarbų vaidmenį apdulkinant augalus. Į dieną aplankytų ir apdulkintų gėlių skaičius gali siekti iki 1500. Tokios rūšys kaip Solandra grandiflora ir paprastasis sartūklas (Hamelia patens) evoliucionavo taip, kad jų nektaras yra prieinamas tik kamaniniams kolibriams.

Atradimas ir rūšies pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastieji kamaniniai kolibriai (Mellisuga helenae) pasaulio mokslui tapo žinomais nuo 1844 m., kuomet juos atrado vokiečių kilmės kubiečių gamtininkas Chuanas Gundlachas (Juan Gundlach). Moksliškai pirmą kartą šią rūšį aprašė 1850 m. ispanų kilmės gamtininkas Chuanas Lembeijė (Juan Lembeye). Rūšies lotyniškas pavadinimas helenae suteiktas Helenos But (Helena Booth) garbei, kuri talkininkavo Chuanui Gundlachui.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Mellisuga helenae“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. 
  2. guinnessworldrecords.com / Smallest bird
  3. psu.edu / Bee Hummingbird
  4. oiseaux-birds.com / Bee Hummingbird Mellisuga helenae
  5. unm.edu / FLORAL TRAITS OF PLANTS VISITED BY THE BEE HUMMINGBIRD (MELLISUGA HELENAE); Bo Dalsgaard, Daniel W. Carstensen, Arturo Kirkconnell, Ana M. Martín González, Orestes Martínez García, Allan Timmermann & William J. Sutherland | ORNITOLOGIA NEOTROPICAL 23: 143–149, 2012© The Neotropical Ornithological Society

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka