Panteizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Panteizmas (iš graikų k. πάν 'viskas' + θεός 'Dievas') – požiūris, kad viskas, kas mus supa, yra imanentiška abstrakti dievybė arba kad visata ir Žemė yra tolygios Dievui. Tiksliau apibrėžiant, prigimtinė teisė, egzistencija ir visata (absoliuti begalybė to, kas buvo, yra ir bus) teologiniu principu suvokiama kaip Dievas, vengiant Dievo supratimo kaip sužmogintos būtybės, Dievo Kūrėjo. Tuo panteizmas iš esmės skiriasi nuo panenteizmo ir pandeizmo.

Klasikinis panteizmas būdingas Kabalos judaizmui, induizmui, monizmui, neopagonybei, Naujojo Amžiaus tikėjimams. Panteistais gali būti ir jokiai religijai nepriklausantys asmenys, tačiau pripažįstantys visumą kaip antgamtinę esybę.