Panarėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kyšulys Capo Milazzese Panarėjoje
Lipario salos

Panarėja (it. Panarea) – antra pagal mažumą (po Basiluzzo) sala Lipario salyne (tai Italijai priklausanti vulkaninių salų grandinė šiauriau Sicilijos). Saloje visus metus gyvena apie 280 gyventojų, o vasarą į salą atvyksta daug turistų. Sala yra Lipario komunos frakcija (frazione). Paskutiniais metais sala įgijo tarptautinį garsą, nes joje ėmė lankytis tarptautinės įžymybės.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sala yra neaktyvus ugnikalnis, jos plotas yra 3,4 km². Aukščiausias salos taškas yra Punta del Corvo (421 m). Netoli Punta di Peppe e Maria kaimo yra karštosios versmės.

Populiarus šią mažytę salą lankančių turistų užsiėmimas yra nardymas akvalangu. Vienas traukos taškų yra plaukiojimas su akvalangu prie sudužusių laivų tarp pakrantės uolų Lisca Bianca ir Bottaro.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovėje Panarėjos pavadinimas buvo Euonymus. Archeologiniai duomenys rodo, kad maždaug 1200 m. pr. m. e. saloje gyveno Mikėnų kultūros žmonės. Sala buvo apgyvendinta ir senovės Romos laikais. Romos imperijai žlugus sala liko negyvenama dėl piratų antpuolių.

Šiais laikais Panarėja tapo madinga atostogų vieta. 2011 m. sala buvo aprašyta JAV madų žurnale W magazine.[2]

Panarėja ir likusios Lipario salos 2000 m. buvo paskelbtos UNESCO pasaulinio paveldo vieta.[3] Didele dalimi dėl to statybos ir perstatymai saloje griežtai reguliuojami, o bendruomenė išlaiko savo salinį izoliuotumą. Daugelyje gyvenamų vietų galima apsigyventi tik laikinai, o keletas namų, kuriuose galima gyventi ištisus metus, yra labai brangūs.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ezio Giunta, dir. (2005). „Panarea“. Estateolie 2005*The Essential Guide (English version of Tourist Guidebook): 100–103.
  2. 2,0 2,1 Chaplin, Julia. „Fantasy Island“. W. Condé Nast (August 2011): 66–67. Suarchyvuotas originalas 2011-10-04. Nuoroda tikrinta 9 October 2011.
  3. „World Heritage Convention: Isole Eolie (Aeolian Islands)“. UNESCO World Heritage Centre. 2011. Nuoroda tikrinta 9 October 2011.