Panajarvio nacionalinis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Panajarvio nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Reginys nuo Nuoruneno kalno
Reginys nuo Nuoruneno kalno
Vieta: Rusijos vėliava Rusija
(Karelijos Respublikos vėliava Karelijos Respublika)
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Pjaozerskis
Žemėlapis rodantis Panajarvio nacionalinis parkas vietą.
Panajarvio nacionalinis parkas
Koordinatės: 66°09′0″ š. pl. 30°32′0″ r. ilg. / 66.15000°š. pl. 30.53333°r. ilg. / 66.15000; 30.53333Koordinatės: 66°09′0″ š. pl. 30°32′0″ r. ilg. / 66.15000°š. pl. 30.53333°r. ilg. / 66.15000; 30.53333
Plotas: 1045 km²
Įkurtas: 1992 m.
Commons-logo.svg Vikiteka: Panajarvio nacionalinis parkasVikiteka

Panajarvio nacionalinis parkas (rus. Национальный парк «Паанаярви») – saugoma gamtos sritis šiaurės Rusijoje, šiauriniame Karelijos Louchio rajone. Įsteigtas 1992 m.

Parkas apima Panajarvio ežero (karel. Paanajärvi) ir Olangos upės baseino gamtinius kompleksus. Vakarine parko riba eina Rusijos–Suomijos siena, už jos – Oulankos nacionalinis parkas. Būdingi kalvoti kraštovaizdžiai su pavienėmis aukštomis viršūnėmis – Miantiutuntris (550 m), Nuorunenas (577 m, aukščiausia Karelijos vieta). Gausu granitinių intruzijų, uolų, stambių riedulių. Upės slenkstėtos, jose yra krioklių (didžiausias – Kivakakoskis). Parke yra apie 120 ežerų, iš jų 40 didesni, nei 100 ha. Ežerai gilūs, skardingais krantais, susidarę ištisomis virtinėmis, jungiami upių.

Oulankajokio slėnyje auga taiga, sudaryta iš vyraujančių eglynų, mažiau yra pušynų, beržynų. Paupiuose veši drebulės, prie pelkių – šermukšniai, kadagiai. Kalnų šlaituose iki 350–450 m aukščio auga kreivamiškiai. Didžioji dalis miškų šimtmečius nėra paliesti kirtimų. Kalnų viršūnes dengia tundros augmenijos sluoksnis.

Būdingi žinduoliai – briedžiai, erniai, voverės, baltieji kiškiai, šiauriniai elniai, lūšys, miškinės kiaunės, bebrai, vilkai, rudieji lokiai, kanadinės audinės, ūdros, šermuonėliai, žebenkštys. Iš paukščių sutinkami kurtiniai, gervės, gulbės giesmininkės, kilnieji ereliai, ereliai žuvininkai, jūriniai ereliai, mėlynuodegės, želmeninės žąsys, juodakakliai narai. Giliuose ir šaltuose vandenyse gyvena upėtakiai, palijos, sykai, kiršliai, seliavos, lydekos, ešeriai, vėgėlės ir kitos žuvys.

Saugoma teritorija ir didelis turistinis centras Panjarvyje atsirado jau XX a. 3–4 dešimtmečiais, kai kraštą valdė Suomija. Po II pasaulinio karo čia beveik neliko gyventojų, teritorija buvo uždara pasienio saugumo juosta. Nuo 9-ojo dešimtmečio pradėtas plėtoti turizmas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]