Sąrašas:Palangos skulptūros

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Palangos skulptūros)
Jump to navigation Jump to search
Sportininkės skulptūra, stovėjusi poilsio namų „Gintaras“ teritorijoje

Lietuvos pajūrio kurorte Palangoje stovi ne viena žinoma skulptūra.

Kai kurios iš jų tapo miesto simboliais (Eglė žalčių karalienė, Jūratė ir Kastytis).

XX a. pradžioje netoli Tiškevičiaus rūmų buvo pastatyta keletas katalikiškų skulptūrų, kurios vėliau buvo nugriautos sovietų valdžios nurodymu, kai kurios atstatytos atkūrus nepriklausomybę.

Palangos skulptūrų parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste veikia 1982 m. įkurtas skulptūrų parkas, kuriame yra Kazio Kisieliaus, Broniaus Vyšniausko, Leono Vytauto Striogos, Bronislovo Zalenso, Alberto Donato Belevičiaus, Vaclovo Krutinio, Aloyzo Toleikio, Antano Žukausko, Dalios Onos Matulaitės ir kitų autorių kūriniai, tame tarpe iš užsienio.[1] Parkas yra apie 100 m. piečiau Vasaros estrados.

Palangos skulptūrų sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laiminantis Kristus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Laiminantis Kristus“

Laiminančio Kristaus skulptūra pastatyta XX a. pradžioje Palangos botanikos parko didžiajame parteryje, priešais grafų Tiškevičių rūmus. Spėjama jos pastatymo data nuo 1906 iki 1910 m. Kiti šaltiniai nurodo, esą skultūra jau stovėjo 1908 m., todėl priimta skulptūro pastatymo metus nurodyti 1907 ar net 1901 m. [2].

Skulptūra nugriauta 1948 ar 1952 m.

Pagal išlikusius archyvinius dokumentus atkurta 1993 m. Atkurtos skulptūros autorius: skulptorius Stasys Žirgulis.

Skulptūra turėjo saugoti Tiškevičius nuo negandų. Skulptūros veidas buvo atsuktas į šiaurę, todėl visada buvo šešėlyje ir žmonės ją buvo praminę „Joudouju Dievuliu“. Apie skulptūra pasakojamos įvairios legendos. Po skulptūros nugriovimo esą visokios ligos ir kitokios negandos persekiojo jos griovėjus.

[3] [4] [5] [6]

Eglė žalčių karalienė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Eglė žalčių karalienė“

Skulptūra Eglė žalčių karalienė Palangoje pastatyta 1960 m.

Autorius: Robertas Antinis (vyresnysis).

Jūratė ir Kastytis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skulptūra Jūratė ir Kastytis Palangoje pastatyta 1961 m.

Autorė: Nijolė Gaigalaitė.

Šv. Panelė Marija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šv. Panelės Marijos skulptūra stovėjo iš akmenų sumūrytame Lurde netoli Tiškevičiaus rūmų. Sovietų laikais ji neišliko. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Vilius Orvidas padovanojo naują akmeninę skulptūrą, kuri stovi Lurde iki šiol.

Rebeka (Vandens nešėja)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Rebeka“

Autorius: Prancūzų skulptorius Hubertas Luis–Noelis.

Į Palangos parko rozariumą perkelta apie 1983–uosius m. iš Vilkėno dvaro parko (Šilutės rajonas), buvusioje jos originalo vietoje pastatyta jos kopija.

„Rebeka“ restauruota Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo ir konservavimo centre.

Šaulys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skulptūra pagal M. K. Čiurlionio piešinį „Šaulys“ yra šiaurinėje parko dalyje, į dešinę nuo centrinio įėjimo į parką, prie Dariaus ir Girėno gatvės. Skulptūra stovi ant Jaunimo kalnelio - baltų senkapio.

Autoriai: Skulptorius Steponas Šarapovas, architektas Algis Knyva.

Birutė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastatyta 1965 m., skulptorė K. Petrikaitė-Tulienė.

Žvejo dukros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastatyta 1982 m. Šventojoje, skulptorė Z. Pranaitytė.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka