Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

55°55′4″ š. pl. 21°3′57″ r. ilg. / 55.91778°š. pl. 21.06583°r. ilg. / 55.91778; 21.06583

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Palangos
Savivaldybė	Palangos savivaldybė
Gyvenvietė	Palanga
Adresas	Vytauto g. 55
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1907 m.
Stilius	neogotika

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Palangoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1540 m. Karalienė Bona įsakė seniūnijos valstiečiams visokeriopai remti Palangos bažnyčią. 1579 m. minimas Palangos klebonas. 1590 m. bažnyčiai dovanotas Paliepgirių kaimas (patvirtinta 1597 m.). Iki 1597 m. pastatyta bažnyčia (vietoj protestantų atimtos), 1613 m. įkurta parapija, 1640 m. – altarija.

1767 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1804–1862 m. veikė parapinė mokykla. 1871 m. į Palangą grįžo kunigas Vladislovas Duseika, 1863 m. už ryšius su sukilėliais buvo ištremtas (mirė 1890 m. Palangoje).

1898–1907 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (Karlo Eduardo Strandmano projektas). Trečdalį statybos išlaidų sumokėjo grafas Tiškevičius, kitas – parapijiečiai, vadovaujami klebono Juozapo Šniukštos.

Manoma, kad ant Birutės kalno XVI a. buvo koplyčia. Žemaičių vyskupijos konsistorija, remdamasi Rusijos įstatymų sąvado straipsniu, kuriuo bažnyčių ir koplyčių atstatymui nereikalaujama valdžios leidimo, 1866 m. pradžioje nusiuntė Palangos klebonui Steponavičiui mūrinės koplyčios projektą ir įsakė ją pastatyti ant Birutės kalno. 1866 m. teismo sprendimu įsakyta nugriauti baigiamą įrengti koplyčią. Gyventojams užprotestavus, koplyčia išsaugota ir stovi iki šiol. Ilgametis Palangos klebonas Jonas Ilskis (1907–1985) po Antrojo pasaulinio karo suimtas ir ištremtas. Į Lietuvą grįžo 1956 m.

2018 m. lankymui atvertas bažnyčios bokštas – 21 m aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė.^[1]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia neogotikinė, kryžminio plano, vienabokštė. Šventoriaus tvora akmenų ir plytų mūro. Šventoriuje palaidotas Palangos klebonas monsinjoras Bronius Barauskas (1908–1985 m.), vyskupijos tribunolo narys, bei Palangos klebonas ir dekanas Juozapas Miklovas (1919–1991), visuomenės veikėjas, kunigas Kazimieras Prapuolenis (1858–1933 m.).

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palanga. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia: bažnyčios istorijos, architektūros, meno kūrinių, archyvo tyrimai (sud. Danutė Mukienė). – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2007. – 184 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9730-5-8
Palanga: Palangos Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia šimtmečio išvakarėse: fotoalbumas (sud. Adas Sendrauskas). – Klaipėda: Druka, 2007. – 72 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-735-17-5
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su vaikeliu“: tyrimai, restauravimas (sud. Regimanta Stankevičienė). – Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2008. – 40 p. – ISBN 978-9986-669-79-1