Park Chung-hee
| Pak Čionghy 박정희, 朴正熙 | |
|---|---|
| Pietų Korėjos prezidentas | |
| |
| Pak Čionghy | |
| Gimė | 1917 m. lapkričio 14 d. Gumi, Šiaurės Kiongsango provincija, Korėja, Japonijos imperija |
| Mirė | 1979 m. spalio 26 d. (61 metai) Seulas, Pietų Korėja |
| Tautybė | pietų korėjietis |
| Sutuoktinis (-ė) | Juk Jongsu (육영수) |
| Vaikai | Pak Kinhė |
| Religija | Budizmas |
| Pietų Korėjos prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1963 m. gruodžio 17 d. – 1979 m. spalio 26 d. |
| Ankstesnis | Jun Boson |
| Vėlesnis | Čoi Kjūha |
| Partija | Demokratinė Teisingumo partija |
 Vikiteka |
Park Chung-hee |
| Parašas | |
| |
Pak Čionghy (kor. 박정희, 朴正熙; 1917 m. lapkričio 14 d. – 1979 m. spalio 26 d.) buvo Pietų Korėjos armijos generolas ir valstybės prezidentas, valdęs 1963–1979 m. laikotarpiu. Jo valdymas turėjo nemažai autokratijos bruožų (ypač po 1971 metų), pasižymėjo dėmesiu šalies ekonominiam augimui, industrializacijai, siekiais bendradarbiauti su JAV, Japonija. Pak Čionghy buvimas valdžioje baigėsi jo nužudymu 1979-taisiais.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pak Čionghy gimė 1917 m. lapkričio 14 d. Gumi mieste, Šiaurės Kiongsango provincijoje, neturtingoje šeimoje. Baigęs mokslus, 1937 m. jis tapo pradinių klasių mokytoju, tačiau vėliau metė darbą ir išvyko į Mandžiūriją. Ten baigė dvejų metų kursus Mandžiūrijos imperatoriškosios armijos akademijoje ir įstojo į Japonijos Karo akademiją. Po baigimo buvo paskirtas antruoju leitenantu Japonijos armijoje, dalyvavo Antrajame Pasauliniame kare. Jam pasibaigus grįžo į Korėją, dalyvavo JAV vykdytame Pietų Korėjos armijos formavime. Vėliau kovojo Korėjos kare ir po kelerių metų gavo generolo laipsnį.
Pasinaudojęs nestabilumu šalyje, Pak Čionghy 1961 m. gegužės 16 d. įvykdė karinį perversmą ir netrukus tapo laikinuoju šalies prezidentu. 1963 m. jis buvo oficialiai išrinktas į prezidento postą, o vėliau perrinktas dar keturis kartus: 1967, 1971, 1972 ir 1978 m.
1972 m. spalį Pak Čionghyi iniciatyva buvo priimtos konstitucijos pataisos, sustiprinusios jo galias ir leidusios pasilikti prezidento poste neribotą laikotarpį. Politinė padėtis tapo vis labiau autokratinė, buvo susidorojama su oponentais, pažeidinėjamos žmogaus teisės. Dalis visuomenės buvo nepatenkinta tokia situacija šalyje, stiprėjo politinės opozicijos, studentų, intelektualų, disidentų judėjimai, tačiau jie neįtraukė plačiosios visuomenės ir nebuvo masiniai.
1979 m. spalio pradžioje Pak Čionghi iš parlamento pašalino opozicinės partijos lyderį ir tai sukėlė didelius protestus Busano mieste. To paties mėnesio 26 d. dėl Busano įvykių surengtame susitikime Pak Čionghi buvo nužudytas Pietų Korėjos centrinės žvalgybos vado Kim Džėgjū (김재규).
Pak Čionghi buvo vedęs Juk Jongsu (육영수), turėjo dvi dukteris ir vieną sūnų. Viena iš dukterų – Pak Kinhė – vėliau tapo Pietų Korėjos prezidente, pareigas ėjo 2013-2017 m.
Politikos bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pak Čionghi valdymo laikotarpiu šalis reformavo ekonomiką, orientuodama ją į eksportą, ir patyrė stiprų ekonominį augimą (apie 8 % kasmet). Daug gyventojų kėlėsi į miestus ir šalis tapo vis labiau urbanizuota. Užsienio politikos srityje buvo normalizuoti santykiai su Japonija, užmegzti ryšiai su Šiaurės Korėja. 1972 m. liepos 4 d. po slaptų derybų pasirašytas abiejų Korėjos valstybių komunikatas, skelbęs dialogą susivienijimo klausimu, tačiau padėtis pusiasalyje liko įtempta, nepaisant keleto aukšto lygio susitikimų. 1973 m. derybos sužlugo, Šiaurei reikalaujant Pietuose įvykdyti žymias politines permainas. Pietų Korėja išliko Amerikos sąjungininke ir 1965 m. įsitraukė į Vietnamo karą, palaikydama jos pusę.
1973 m. nutrūkusios derybos su Šiaure, 1974 m. atrasti slapti tuneliai po demilitarizuota zona, komunistų pergalė Vietname – visa tai buvo naudojama sustiprinti Pak Čionghi valdžią, pateisinti stiprėjantį autoritarizmą. Buvo manoma, jog Pietų Korėja negali pasitikėti JAV karine apsauga po jos pralaimėjimo Vietname, išaugo nesaugumo jausmas.
Vėlesniuoju Pak Čionghy valdymo laikotarpiu šalies ekonomika ir toliau augo (8–10 % kasmet), įvairiomis lengvatomis buvo skatinama sunkioji, chemijos ir kitos pramonės šakos, didėjo eksportas. 1971 m. buvo paskelbtas Naujojo Kaimo judėjimas (새마을 운동, sė mayl undon), kurio pagalba kaimo bendruomenės galėjo gauti lėšų įvairioms investicijoms, buvo pagerinta infrastruktūra.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Jun Boson |
Pietų Korėjos prezidentas 1963 m. gruodžio 17 d. - 1979 m. spalio 26 d. |
Po to: Čoi Kjūha |
| Prieš tai: Song Yochan (laikinasis) |
laikinasis Pietų Korėjos Ministras pirmininkas 1962 m. birželio 18 d. – 1962 m. Liepos 9 d. |
Po to: Kim Hyunchol (laikinasis) |
| |||||||||
