Pajūrinis gluosnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Pajūrinis karklas)
Salix daphnoides

Pajūrinis gluosnis (Salix daphnoides)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Šeima: Gluosniniai
( Salicaceae)
Gentis: Gluosnis
( Salix)
Rūšis: Pajūrinis gluosnis
( Salix daphnoides)
Binomas
Salix daphnoides
Vill., 1779

Pajūrinis gluosnis (Salix daphnoides) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, gluosnių (Salix) genties krūmedis.

Pajūrinio gluosnio šakelė su vyriškais žirginėliais („katinukais“)
Pajūrinio gluosnio šakelės su lapeliais
Pajūrinio gluosnio morfologinis piešinys

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime, bet negausiai paplitę dalyje Europos: Italijoje, Ispanijoje, Andoroje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Vokietijoje, Austrijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Gudijoje, Ukrainoje, dalyje Rusijos. Retkarčiais aptinkami Danijoje, Suomijoje. Introdukuoti Britų salose.

Auga palei upių, ypač kalnų upių pakrantes ir vandeniui pralaidžių žvyringų, akmeningų aliuvinių samplovų.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime paplitę Lietuvoje.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krūmedis, išaugantis neaukšto medžio ar didelio krūmo formos, iki 4–8 m, rečiau iki 13 m aukščio. Kamieno skersmuo apie 20 cm. Laja dažniausiai kūgiška, išsišakojanti iki 4–8 m skersmens. 2–2,5 cm ilgio ir 1–1,2 cm pločio žirginėliai pasirodo kovobalandžio mėnesiais, dar prieš lapų išsiskleidimą. Lapų viršus blizgantis, tamsiai žalias, eliptiškos formos, pakraščiai negiliai dantyti, gale smailėjantys, 4–10 cm ilgio ir iki 2,5 cm pločio.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naudojamas medicinoje, kadangi jo žievėje gausus salicino kiekis[1].

Sodinami pajūrinių ir žemyninių kopų sutvirtinimui bei sodinami parkuose ir kelių pakraščiuose.

Lietuvoje per verbų sekmadienį, ypač Dzūkijoje ir Rytų Aukštaitijoje pagrindinė buvo verba iš gluosnių šakelės, įskaitant ir pajūrinį gluosnį, prie kurių pridedama ir kadagio šakelių[2].

Pajūrinis gluosnis kitomis kalbomis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Germanų kalbomis – angliškai: European Violet-Willow, vokiškai: Reif-Weide, olandiškai: Berijpte wilg, švediškai: Daggvide.
Romanų kalbomis – ispaniškai: Sauce dafnoide.
Slavų kalbomis – rusiškai: Ива волчниковая, lenkiškai: Wierzba wawrzynkowa, čekiškai: Vrba lýkovcová.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. iucnredlist.org / Salix daphnoides
  2. llbm.lt / VERBŲ SEKMADIENIS

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]