Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
20:34, 22 kovo 2018 versija, sukurta Homo ergaster(aptarimas | indėlis)(Atmestas Homo ergaster pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Powermelon keitimas))
Epšteino–Bar virusas (EBV) – vienas iš devynių žinomų žmogaus herpeso viruso tipų bei vienas iš labiausiai paplitusių žmonių virusų. EBV yra dvivijės DNRvirusas. Epstein-Barr virusas yra pirmasis nustatytas onkogeninis virusas, sukeliantis nuolatinę žmogaus infekciją. EBV sukelia infekcinę mononukleozę ir taip pat yra glaudžiai susijęs su daugeliu piktybinių ligų. Įvairios vakcinos formos buvo išbandytos gyvūnuose bei keliuose klinikiniuose tyrimuose su žmonėmis, tačiau nesėkmingai. Šiuo metu nėra patvirtintos vakcinos nuo EBV.
Pagrindinis EBV plitimo būdas yra per seiles, tačiau įmanomas ir per lytinių organų sekretą. Absoliuti dauguma žmonių užsikrečia EBV ir įgyja ilgalaikį (adaptyvų) imunitetą. JAV maždaug pusė visų penkerių metų vaikų ir apie 90% suaugusiųjų turi buvusio užsikrėtimo požymių. Kūdikiai tampa pažeidžiami ir gali užsikrėsti EBV kai tik išnyksta motinos antikūnų apsauga. Daugelis vaikų ir kitų užsikrėtusių EBV neturi jokių simptomų arba simptomai nesiskiria nuo kitų lengvų, trumpalaikių vaikystės ligų. Kai infekcija įvyksta paauglystėje ar vėlesniame amžiuje, EBV 35–50% atvejų sukelia infekcinę mononukleozę. EBV yra paplitęs visame pasaulyje ir manoma, kad maždaug 90–95% pasaulio žmonių užsikrėtę šiuo virusu.
1912 − Antarktidos tyrinėtojas R. Skotas parašė paskutinį įrašą savo dienoraštyje, iki bazinės stoties likus keletui kilometrui, kurių jam jau nebepavyko įveikti.