Pagirių valsčius
(Nukreipta iš puslapio Pagirio valsčius)
55°22′š. pl. 24°24′r. ilg. / 55.36°š. pl. 24.40°r. ilg.
| Pagirių valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Pagiriai |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Ukmergės apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Ukmergės apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Ukmergės apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Ukmergės apskritis (1944–1950) |
Pagirių valsčius (arba Pagirio valsčius, rus. Погирская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Pagiriai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ramygalos rajonui (4 apylinkės) ir Ukmergės rajonui (2 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 2318 | 236 kiemai [2] | 7 seniūnijos | 36 | |
| 1923 m.[3] | 164 | 4938 | 1008 | ||
| 1932 m. | 162 | 5350 | 11 seniūnijų [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
166 | 6 apylinkės [5] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Juozas Urlikas, 1932 m.[6]
- A. Bičkovas, vykdomojo komiteto pirmininkas ~1945 m.
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Bitinai | Bitinų seniūnija | - |
| Čereliai | Čerelių seniūnija | - |
| Dargužiai | Dargužių seniūnija | - |
| Gudeliai II | Gudelių seniūnija | - |
| Išlaužai | Išlaužų seniūnija | - |
| Kuronys | Kuronių seniūnija | - |
| Liliūnai | Leliūnų seniūnija | - |
| Naujasėdžiai | Naujasėdžio seniūnija | - |
| Pagiriai | Pagirių seniūnija | Pagirių apylinkė |
| Runeikiai | - | Runeikių apylinkė |
| Tulpiakiemis | - | Tulpiakiemio apylinkė |
| Vaiškoniai | - | Vaiškonių apylinkė |
| Vaivadiškiai | Vaivadiškių seniūnija | Vaivadiškių apylinkė |
| Žižmeliai | Žižmelių seniūnija | - |
| Žižmiai | - | Žižmių apylinkė |
| Iš viso: | 11 seniūnijų | 6 apylinkės |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1860 | Kuronys | Adomas Dambrauskas-Jakštas, kunigas | 1938 |
| 1902 | Pagiriai | Vincas Katelė, veterinaras | 1967 |
| 1905 | Leliūnai | Jonas Danyla, kunigas jėzuitas | 2000 |
| 1906 | Žižmiai | Leonardas Dambriūnas, kalbininkas | 1976 |
| 1922 | Mauliai | Edvardas Armolaitis, agronomas | 1995 |
| 1926 | Išlaužai | Kazimieras Kisielis, skulptorius | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 747–763 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 165
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 750 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 759 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 167