Pereiti prie turinio

Pagėgių–Smalininkų siaurasis geležinkelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pagėgių–Smalininkų siaurasis geležinkelis

Pagėgių–Smalininkų siauruko ir Tilžės tramvajaus ruožai šiuolaikiniame žemėlapyje
Vieta
ŠalysLietuvos vėliava Lietuva, Vokietijos vėliava Vokietija
MiestaiPagėgiai – Smalininkai
Pagrindinė informacija
OperatoriusAB „Įsruties siaurasis geležinkelis“ (1902–1924)
AB „Rytprūsių siaurieji geležinkeliai“ (1924–1944)
Atidarymas1902 m.
Uždarymas1944 m.
Techninė informacija
Ilgis55,08 km
Vėžė1000 mm vėžė
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Pagėgių–Smalininkų siaurasis geležinkelis (vok. Kleinbahn Pogegen–Schmalleningken) – buvęs siaurasis geležinkelis, veikęs Klaipėdos krašte nuo 1902 m. iki II pasaulinio karo pabaigos tarp Pagėgių ir Smalininkų. Ruožo ilgis 55,08 km,[1] jis buvo dešiniajame Nemuno krante – kai kur už kelių šimtų metrų nuo upės, kai kur 5 km ir toliau. Ties Mikytais 1914 m. nutiesta 7 km atšaka į pietvakarius – Tilžės–Mikytų siaurasis geležinkelis. Geležinkelio ruožas neišlikęs, nuo Viešvilės rytinė jo dalis ėjo piečiau, į vakarus nuo Viešvilės – šiauriau dabartinio kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda .

Geležinkelio valdyba įsikūrė Pagėgiuose, vėliau buvo perkelta į Panemunę, kuri tuo metu buvo Tilžės miesto dalis. Siauruką aptarnavo 6 lokomotyvai, 2 elektrovežiai, jis turėjo 8 keleivinius, 57 krovininius ir 3 bagažo vagonus (1942 m.). Keleivių pervežimai sudarė nemenką apyvartos dalį, 1908 m. jie buvo atskirti nuo krovinių gabenimo. Žmonėms pervežti gauti nauji Šteinfurto geležinkelio vagonų gamyklos benzoelektriniai triašiai vagonai „VT 30“ (pirmieji visoje Vokietijoje, skirti siauriesiems geležinkeliams), turėję 55 AG galią ir pasiekdavę 32 km/h greitį.[2]

Smalininkų siaurąjį geležinkelį rašė Johanesas Bobrovskis romane „Lietuviški fortepijonai“ (lietuviškai 1968 m.).[3] Žiemos metu dėl gausaus sniego traukiniai kartais užstrigdavo kelioms dienoms (ypač Mociškių–Vilkdaubio ruože), kol juos pasiekdavo ir atkasdavo pagalbiniai traukiniai. Keleivius į savo vietoves tokiais atvejais perveždavo arklių traukiamomis rogėmis. Kadangi prie geležinkelio nebuvo vandens bokštų ar hidrantų, garvežiai vandenį pasipildydavo iš Jūros upės, prie tilto išmesdami žarną į upę ir pumpuodami vandenį, tuo metu keleiviai galėdavo pasivaikščioti aplinkinėse pievose.[2] Pasakojama, kad vasaros viduryje Apšriūtų miške įsiplieskė gaisras, kilęs nuo užsidegusios lokomotyvo kibirkščių žolės.[4]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Smalininkų geležinkelio stotis apie 1910 m.

Geležinkelio ruožas link Smalininkų suplanuotas dar XIX a. pabaigoje, tačiau Ragainės apskrities viršininkas iš pradžių priešinosi šiam projektui teigdamas, kad miškais apaugusiam kraštui geležinkelis būtų prabanga.[5] Pagėgių–Smalininkų geležinkelis atidarytas 1902 m. rugpjūčio 1 d., pradėtas eksploatuoti rugpjūčio 12 d., didžiąja dalimi jis nutiestas senuoju pašto traktu.[6] 1912–1914 m. su geležinkeliu sujungtas elektrifikuotas Tilžės–Mikytų geležinkelio ruožas.

Siaurukas savo geriausius laikus išgyveno prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kai 1911 m. buvo pervežta 118 tūkst. keleivių ir 36 tūkst. t krovinių. Tarpukariu geležinkelis priklausė Lietuvos Respublikai, buhalterinė ataskaita buvo sudarinėjama litais, nors geležinkelį prižiūrėjo ir valdė koncesijos pagrindais bendrovė „Insterburger Kleinbahn AG“ Įsrutyje, kuri 1924 m. vasarą reorganizuota į „Ostpreussische Kleinbahn AG“ Karaliaučiuje. Pagrindiniais koncesininkais buvo Rytų Prūsijos administracija, nedidelė dalis akcijų priklausė privačiam kapitalui. Geležinkelį eksploatavo bendrovė „Ostdeutsche Eisenbahn-Gesellschaft“.

1939 m. geležinkelyje dirbo 44 darbuotojai, jam priklausė 5 garvežiai, 8 keleiviniai vagonai, 3 bagažo vagonai, 57 krovininiai vagonai, pervežta 74,5 tūkst. keleivių ir 14,0 tūkst. tonų krovinių.[2] Antrojo pasaulinio karo metais geležinkelis buvo naudojamas kariniams tikslams – gabenti kariškius ir amuniciją. Baigiantis II pasauliniam karui, paskutinis traukinys su pabėgėliais į Vakarus išvyko 1944 m. spalio 17 d. 14:00.[6] Po karo geležinkelis buvo uždarytas, bėgiai išardyti, nors dar 1952 m. jie tebebuvo.[6][7]

Tvarkaraščiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1938–1939 m. ruože kasdien važinėjo 3 traukiniai (visi 2-3 klasės), nuo Pagėgių iki Smalininkų jie užtrukdavo apie 2,5 valandos:[8][9]

Stotis arba stotelė Pagėgiai–Smalininkai Smalininkai–Pagėgiai
Km Vokiškai Lietuviškai 2 4 6 1 3 5
0,0 Pogegen Klbf Pagėgiai 8:20 14:10 19:50 7:33 13:02 18:35
1,4 Baubeln Būbliškė 8:25 14:15 19:55 7:28 12:57 18:30
6,5 Mikieten Mikytai 8:30→8:32 14:20→14:25 20:00→20:05 7:18→7:23 12:49→12:52 18:20→18:25
8,2 Bojehnen Bajėnai 8:37 14:30 20:10 7:13 12:44 18:15
10,8 Trakeningken Trakininkai 8:43 14:36 20:16 7:07 12:38 18:09
12,9 Strasden Strazdai 8:49 14:42 20:22 7:01 12:32 18:03
15,8 Polompen Palumpiai 8:58 14:51 20:31 6:52 12:23 17:54
17,4 Kerkuwethen Kerkutviečiai 9:03 14:56 20:36 6:48 12:19 17:50
20,1 Willkischken Vilkyškiai 9:10 15:03 20:43 6:41 12:12 17:43
24,1 Motzischken Mociškiai 9:25 15:18 20:58 6:30 12:01 17:32
29,7 Nettschunen Nečiūnai 9:38 15:31 21:11 6:13 11:44 17:15
31,6 Schustern Pagenaičiai 9:43 15:36 21:16 6:08 11:39 17:10
33,1 Klein Schustern Mažieji Pagenaičiai 9:47 15:40 21:20 6:03 11:34 17:05
35,4 Jura Jūrava 9:54 15:47 21:26 5:57 11:28 16:59
37,4 Wolfsgrund Vilkdaubis 9:59 15:52 21:31 5:52 11:23 16:54
41,6 Riedelsberg Ridelkalnis 10:09 16:02 21:41 5:43 11:14 16:45
42,7 Wischwill West Vakarų Viešvilė 10:12 16:05 21:44 5:40 11:11 16:42
43,9 Wischwill Ost Rytų Viešvilė 10:16 16:09 21:48 5:35 11:06 16:37
46,6 Abschruten Apšriūtai 10:23 16:16 21:55 5:28 10:59 16:30
48,3 Kallwehlen Kalveliai 10:28 16:25 22:00 5:23 10:54 16:25
51,7 Kassigkehmen Kazikėnai 10:35 16:32 22:07 5:16 10:47 16:13
54,1 Endrußen Endriušiai 10:42 16:37 22:12 5:10 10:42 16:08
56,5 Wittkehmen Vidkiemis 10:47 16:42 22:17 5:05 10:35 16:02
58,0 Schmalleningken Smalininkai 10:52 16:47 22:22 5:00 10:30 15:57

Stotys ir stotelės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stotelėse ne tik buvo laipinami keleiviai, bet kai kuriose ir kraunamos prekės bei kroviniai (Būbliškėje, Mikytuose, Palumpiuose, Vilkyškiuose, Mociškiuose, Nečiūnuose, Pagenaičiuose, Jūravoje, Vilkdaubyje, Viešvilėje, Kazikėnuose, Endriušiuose).[10] Geležinkelis vežė krovinius iš Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto į Rytprūsius, ypač Nemuno pavasarinių potvynių metu ir žiemą, kai laivyba upėmis sustodavo. Pasienio Smalininkų mieste buvo kraunamos lietuviškos eksporto prekės: popiermalkės, javai ir galvijai, pastaruosius norint pakrauti peronas buvo pailgintas. Kitos žymesnės stotelės dešiniajame Nemuno krante buvo ties Kalvelių ir Viešvilės lentpjūvėmis. Jų produkcija (pjautinė mediena, skirta šachtų išramstymams) į stoteles buvo paduodama įmonių geležinkeliais. Iš Jūravos girininkijos buvo gabenamos popiermalkės, iš karjero Kalveliuose – žvyras. Mediena buvo kraunama ir Ridelkalnio bei Apšriūtų stotelėse, o Vakarų Viešvilės stotelėje – dideli apvalūs sūriai.[2] Minima, kad Vakarų Viešvilės stotyje buvo kraunamos ne tik sūrio, bet ir sviesto dėžės, o Ridelkalnyje – metalo žaliava ir mediena.[7]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Königliche Eisenbahndirektion zu Königsberg i. Preußen, Zeittafel: Errichtungen – Bezeichnungen – Auflösungen. Bahnstatistik.de (tikrinta 2025-04-02).
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Siegfried Bufe. Eisenbahnen in West- und Ostpreußen. – Egglham, Bufe-Fachbuch-Verlag, 1986. ISBN 3-922138-24-1 // psl. 154
  3. ↑ Klaipėdos krašto geležinkeliai. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2025-04-02).
  4. ↑ Paul Brock. Siaurasis geležinkelis Smalininkai – Pagėgiai. Silaineskrastas.lt (tikrinta 2025-04-05).
  5. ↑ Regina Meškauskienė. Geležinkeliai Mažojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte – istorinė praeitis. Silaine.lt (tikrinta 2025-04-05).
  6. ↑ 6,0 6,1 6,2 Советск (Tilsit), Пагегяй (Pogegen) - Смалининкай. Parovoz.com (tikrinta 2025-04-01).
  7. ↑ 7,0 7,1 Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 28
  8. ↑ Siegfried Bufe. Eisenbahnen in West- und Ostpreußen. – Egglham, Bufe-Fachbuch-Verlag, 1986. ISBN 3-922138-24-1 // psl. 152
  9. ↑ Tarnybinis traukinių tvarkaraštis : veikia nuo 1938.X.2. // psl. 148
  10. ↑ Pogegen Kleinbahnhof - Schmalleningken. Eisenbahnatlas.net (tikrinta 2025-04-02).

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Siegfried Bufe. Straßenbahnen in Ost- und Westpreußen (2. Auflage) – Egglham u. München: Bufe Fachbuch-Verlag, 1987 ISBN 3-922138-29-2
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Pagėgių–Smalininkų_siaurasis_geležinkelis&oldid=7539605"