Padauguvos–Karalgirio miškai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°6′28″ š. pl. 23°41′0″ r. ilg. / 55.10778°š. pl. 23.68333°r. ilg. / 55.10778; 23.68333

Padauguvos-Karalgirio miškai – miškai vidurio Lietuvoje, Kauno rajone, 2 km į šiaurę nuo Vilkijos. Priklauso Kauno miškų urėdijai, Vilkijos, Karalgirio ir Padauguvos girininkijoms. Apima 48,6 km² plotą. Masyvą sudaro Padauguvos, Karalgirio, Babtyno (Zacišiaus), Naujatriobių miškai.

Paviršius daugiausia lygus, vietomis banguotas. Būdingi velėniniai jauriniai glėjiški ir velėniniai karbonatiniai išplauti priemoliai. Miškus vagoja Nevėžio intakai: Striūna (su Strebuku, Voveriu, Algupiu), Alksnupis, Vejuona, Garnūpis.

Medynai:

Jaunuolynai sudaro 8 % medynų, pusamžiai medžiai 23 %, pribręstantys 35 %, brandūs 34 %.

Miške sutinkama briedžių, stirnų, šernų, elnių, lapių, kiaunių, usūrinių šunų, kiškių, voverių, barsukų, vilkų, bebrų, ondatrų, jerubių, slankų, juodųjų gandrų, vandens ir plėšriųjų paukščių.[1]

Miško šiaurės rytiniai pakraščiai siekia greitkelį  A1  VilniusKaunasKlaipėda , miškus kerta keliai  1914  VilkijaPadauguvaVareikoniai ,  1925  ČekiškėLiučiūnaiCinkiškiai . Prie Padauguvos-Karalgirio miškų įsikūrę: Karalgiris, Zacišius, Ramonai, Miškalaukis, Pastriūnys, Lipikiškiai, Daugužiai, Padauguvėlė, Godėnai, Naujatriobiai, Pavejuonis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Padauguvos–Karalgirio miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 259 psl.