Pažiegė

Koordinatės: 55°44′31″š. pl. 25°45′43″r. ilg. / 55.742°š. pl. 25.762°r. ilg. / 55.742; 25.762 (Pažiegė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pažiegė
{{#if:265px
Kelias pro Pažiegę
Pažiegė
Pažiegė
55°44′31″š. pl. 25°45′43″r. ilg. / 55.742°š. pl. 25.762°r. ilg. / 55.742; 25.762 (Pažiegė)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Zarasų rajono savivaldybės vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Dusetų seniūnija
Gyventojų (2011) 3
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Pažíegė
Kilmininkas: Pažíegės
Naudininkas: Pažíegei
Galininkas: Pažíegę
Įnagininkas: Pažíege
Vietininkas: Pažíegėje

Pažiegė – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, 5 km į pietvakarius nuo Dusetų, pietiniame Žiego ežero krante (nuo ežero ir kaimo pavadinimas). Greta telkšo ir Žiegelis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anksčiau Pažiegę sudarė 3 kaimai. Pažiegė I buvo nuo Pakniškių kaimo ribos iki Biliūno sodybos palei Žiego ežerą. Pažiegė II buvo Puteikiai, kurį aplink juosia toje vietoje susiaurėjęs Žiegas. Pažiegė III dabartinio kaimo šiaurėje, čia buvo vietovės vadinamos Salos, Pagrabai, Pajaujė, Pabarzdė, Ostrava, Užumiškė.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1986 m.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10]
65 73 31 38 20 41 16 8 3


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai kalbininko K. Būgos (1879–1924) tėviškė. Kaimo šiaurinėje dalyje, pamiškėje (Užumiškės dvarelyje) yra sodyba-muziejus (nuo 1973 metų). 1989 m. kieme pastatytas kryžius (meistras J. Verza). Kostas Korsakas taip išaukštino kaimą:

Pažiegė ir Dusetos yra Meka – šventa vieta tiems, kurie brangina lietuvių kalbą, kurie atvyksta nusilenkti dideliam ir tauriam žmogui, iš pirmųjų dviejų stočių išvykstančiam į platų kalbos mokslo pasaulį. Juk Kazimieras Būga buvo pirmas lietuvių kalbininkas profesionalas, iškėlęs lietuvių kalbotyrą į aukštą mokslinį laipsnį, išvedęs ją į tarptautinę kalbos mokslo areną.

Kostas Korsakas


Jonas Būga (1914–2004) – kalbininko K. Būgos brolio Jono sūnus. Kunigas, žurnalistas, vertėjas. 1945 – 1957 m. Vorkutos lagerio kalinys, Ilgametis Barzdų parapijos klebonas. Palaidotas Druskininkų kapinėse.

Juozas Būga (1921 – 1957 12 29 Čikagoje) – kalbininko Kazimiero Būgos brolio Jono sūnus. Tautosakininkas, surinkęs ir užrašęs 4000 lietuviškų dainų ir apie 50000 įvairios tautosakos.

Liucija Būgaitė-Baubonienė (1925 – 2008 11 07) – kalbininko K. Būgos brolio Jono duktė. Literatė, visuomenininkė, Kazimiero Būgos giminės garsintoja, atsiminimų knygos „Proskynos“ (2002) autorė.

Juozas Kuzma (1912 – 1947 11 01 Nyrobe, Permės sr.) – dramaturgas, poetas, 1932–1939 m. tarnaudamas liktiniu Lietuvos kariuomenėje parašė apie 10 pjesių, Išleido eilėraščių rinkinį „Balti balandžiai“ (1936 m. su B. Raugu). Mirė kalėjime nuo bado.

Albinas Sirvydis (1949–2021) – teisininkas, teisėjas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. PažiegėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 804 psl.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Pažiegė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 338
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.