Pašupata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hinduizmas

Pašupata (skr. पाशुपत = IAST: Pāśupata-) – ankstyvoji šaivistinė mokykla, kurios pavadinimas kildinamas iš Šivos titulo – Pašupatis („žvėrių viešpats“). Mokyklos pradininku laikomas pats Šiva, apsireiškęs kaip Lakulyša („vėzdo valdovas“). Akademinėje indologijoje jis laikomas II a. m. e. gyvenusiu asketu.

Pašupatų manymu, pasaulis sudarytas iš žvėrių (paśu-), pančių (pāśu-) ir jų viešpaties Šivos (pati-). Išsivadavimas pasiekiamas per meditaciją, mantrų kartojimą, kūno trynimąsi pelenais (taip atmenant visa ko laikinumą) ir kitas praktikas. Ištrūkimas iš pergimimų priklauso tiek nuo adepto pastangų, tiek nuo Šivos malonės.

Pašupatos mokykla buvo labai artima sidhantos mokyklai, jos galimai paveikta. Pašupatų tradicija išnyko ~XV a.[1]

Svarbiausi pašupatų tekstai: Pāśupatasūtra su Kaundinjos komentaru Pañcārthabhāṣya ir Gaṇakārikā su Bhasarvadžnios Ratnaṭīkā.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pāśupata.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 159