Pašilės šv. Barboros bažnyčia

Kitos reikšmės – Šv. Barboros bažnyčia.

55°12′51″š. pl. 24°47′18″r. ilg. / 55.2141°š. pl. 24.7884°r. ilg. / 55.2141; 24.7884

Pašilės šv. Barboros bažnyčia

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Ukmergės
Savivaldybė	Ukmergės rajonas
Gyvenvietė	Ukmergė
Adresas	Pašilės g. 16
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	1789 m.
Stilius	klasicizmas

Pašilės šv. Barboros bažnyčia – bažnyčia, stovinti Ukmergėje, į pietus nutolusiame Pašilės mikrorajone, prie senojo Vilniaus–Ukmergės kelio 231 Vytinė–Vaitkuškis–Ukmergė . Bažnyčia yra regioninės reikšmės architektūros ir dailės paminklas, 1992 m. įrašytas į LR Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 2935).^[1]

Pašilės parapijos teritorijoje, Antakalnio I kaime, yra Poklevskių-Kozelų koplyčia.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaitkuškio dvaro savininkas Mykolas Kosakovskis 1 km į šiaurės vakarus nuo dvaro, prie Pivonijos šilo, 1789 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji 1791 m. pašventinta. Šia proga statytojo giminaičio, Vilniaus pavyskupio Jono Nepomuko Kosakovskio pasakytas pamokslas 1791 m. išleistas atskira knygele (lenkų kalba). Iš pradžių bažnyčia buvo dvaro koplyčia, vėliau – Pabaisko parapijos filija. Ilgainiui bažnyčia ir gyvenvietė imtos vadinti Pašile. Jos kunigas buvo Kosakovskių dvaro kapelionas ir gyveno dvare.

1857 m. minima apleista, kiauru stogu bažnyčia. 1926 m. įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta, nacionalizuota, joje įrengta šokių salė. 1964 m. ten įsikūrė kino teatras „Raketa“. 1966 m. Pašilė prijungta prie Ukmergės miesto. 1992 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Iki 1994 m. ji buvo rekonstruota, pritaikant vykdyti bažnytinę veiklą. 2012 m. bažnyčia atnaujinta.^[2]

Radinys Pašilės kapinėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2015 m. spalio mėn. Pašilės kapinėse (Šilo/Pašilės g. kampe) vykdant archeologinius kasinėjimus grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1837–1905) kapavietėje, aptiktas netikėtas radinys: po kapaviete atsivėrė 20 kvadratinių metrų ploto iš plytų sumūrytas rūsys su jame sukrautais beveik 12 karstų. Neabejojama, kad dalis karstų su palaikais čia buvo perkelti 1962 arba 1964 m. iš Pašilės šv. Barboros bažnyčios, kai joje buvo įrengtas sovietmečio kino teatras. Karstų su palaikais atgal į bažnyčią neketinama sugrąžinti, juos planuojama identifkuoti, tinkamai palaidoti bei pažymėti laidojimo vietą – prie grafo S. K. Kosakovskio kapavietės turėtų atsirasti akmeninė plokštė su visų ten palaidotų žmonių pavardėmis.^[3]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, bebokštė (prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo su bokšteliu). Statinys trišlaičiu stogu, priekiniu fasadu orientuotas į pietvakarius. Bažnyčia trijų navų su priebažnyčiu. Pastatą perimetru juosia antablementas, kurio frizas puoštas triglifais. Pastato kampuose pakartoti dorėniniai piliastrai, tolygiai skaidantys fasadus. Priekinio fasado frontoną puošia profiliuotas karnizas. Fasado frize buvęs įrašas „DIEVO APVEIZDOS“ dėl blogos būklės užtinkuotas, tematomi raidžių kontūrai. Didysis altorius su serlianos motyvo kompozicija, papuoštas Stanislovo Felikso Kosakovskio tapytu paveikslu „Nukryžiavimas“. Bažnyčios rūsiuose išlikęs autentiškos sienos fragmentas.