Pereiti prie turinio

Pačiabatų–Gundogalos miškai

Koordinatės: 54°17′4″ š. pl. 25°17′5″ r. ilg. / 54.28444°š. pl. 25.28472°r. ilg. / 54.28444; 25.28472
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°17′4″ š. pl. 25°17′5″ r. ilg. / 54.28444°š. pl. 25.28472°r. ilg. / 54.28444; 25.28472

Pačiabatų-Gundogalos miškai – miškai pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, 6 km į vakarus nuo Šalčininkų. Priklauso Šalčininkų miškų urėdijai, Šalčininkų girininkijai. Apima 10 km² plotą. Masyvą sudaro Pačiabatų (Pačiabalų), Gundogalos (Dundulės) miškai.

Paviršius banguotas. Būdingi jauriniai silpnai sujaurėję smėliai. Pietiniu pakraščiu (siena su Gudija) teka Šalčia, šiauriniu – jos intakas Beržė. Iš rytų miškus riboja Šalčininkų žuvininkystės tvenkiniai.

Medynai:

Jaunuolynai sudaro 46 % medynų, pusamžiai medžiai 49 %, pribręstantys 4 %, brandūs 1 %.

Miško gyvūnija negausi.[1]

Pačiabatų-Gundogalos miškus kerta plentas  126  ŠalčininkaiButrimonysEišiškės . Miškuose įsikūrę Pačiabatai, Pašalčis, Kiemeliškės.

  1. Pačiabatų–Gundogalos miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 258–259