Pačiabatų–Gundogalos miškai
54°17′4″ š. pl. 25°17′5″ r. ilg. / 54.28444°š. pl. 25.28472°r. ilg.
Pačiabatų-Gundogalos miškai – miškai pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, 6 km į vakarus nuo Šalčininkų. Priklauso Šalčininkų miškų urėdijai, Šalčininkų girininkijai. Apima 10 km² plotą. Masyvą sudaro Pačiabatų (Pačiabalų), Gundogalos (Dundulės) miškai.
Paviršius banguotas. Būdingi jauriniai silpnai sujaurėję smėliai. Pietiniu pakraščiu (siena su Gudija) teka Šalčia, šiauriniu – jos intakas Beržė. Iš rytų miškus riboja Šalčininkų žuvininkystės tvenkiniai.
Medynai:
- pušynai: 90 %
- eglynai: 6 %
- beržynai: 3 %
- juodalksnynai: 1 %
Jaunuolynai sudaro 46 % medynų, pusamžiai medžiai 49 %, pribręstantys 4 %, brandūs 1 %.
Miško gyvūnija negausi.[1]
Pačiabatų-Gundogalos miškus kerta plentas 126 Šalčininkai–Butrimonys–Eišiškės . Miškuose įsikūrę Pačiabatai, Pašalčis, Kiemeliškės.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pačiabatų–Gundogalos miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 258–259