Paąžuolių koplyčia
 | |
|---|---|
| |
| Koplyčia su maldininkais | |
| Savivaldybė | Molėtų rajonas |
| Gyvenvietė | Paąžuoliai (Alanta) |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1830 m. |
Paąžuolių (Paužuolių) koplyčia – neišlikusi koplyčia, stovėjusi Molėtų rajone, Alantos seniūnijoje, Paąžuolių kaime, apie 6 km į vakarus nuo Alantos. Vieta gali būti pasiekiama iš kelio 2820 Alanta–Klabiniai–Dapkūniškiai Priklausė Alantos šv. apaštalo Jokūbo parapijai. Nugriauta sovietmečiu. Koplyčios istoriją tyrė ir užrašė kunigas Kazimieras Girnius, 1977–1986 m. klebonavęs Alantos parapijoje.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 1598 m. surašytą inventorių, Paąžuoliai su gretimais Klabiniais priklausė Alantos dvarui.
Išlikęs pasakojimas, kad prieš daugelį metų Paąžuolius buvo ištikęs neįprastas gamtos įvykis. Tuomet vieną rugpjūčio mėnesį staiga atšalo, daug prisnigo. Vieną rytą sniego krūvoje žmonės pamatė Švč. Mergelės Marijos pėdą ir sušalusį paukštelį – sniegeną. Po kelių dienų negandos atlėgo. Vietos ponas tą įvykį nutarė neįprastu būdu įamžinti: pastatyti koplyčią ir kasmet rugpjūtyje švęsti Sniegenos atlaidus.
Alantai priklausanti Paąžuolių koplyčia stovėjo anapus Virintos upės, šalia Paąžuolių kaimo. Koplyčios ilgis buvo beveik 9 m, plotis – 7 m. Viduje stovėjo altorius su Nukryžiuotojo paveikslu, prie kurio meldėsi parapijiečiai. Išlikusi koplyčios nuotrauka su įrašu: „Alantos parapijos Paąžuolių koplyčia ant Virintos kranto, mažame gojelyje, statyta 1830 metais grafo Stanislovo Siltono“. Kas buvo grafas Siltonas, nežinoma. Dvarininko Dambrausko prašymu, 1830 m. Vilniaus vyskupijos koadjutorius Benediktas Klongevičius koplyčią pašventino.[1]
Vysk. Motiejus Valančius, lankydamasis Aluntoje, Paąžuolių koplyčioje leido švęsti Švč. Marijos į dangų ėmimo atlaidus. Nuo 1932 m. vysk. Kazimiero Paltaroko leidimu koplyčioje buvo iškilmingai švenčiami Marijos Snieginės atlaidai.[1]
1933 m. vikaro Mykolo Banaičio rūpesčiu koplyčia suremontuota:[1] ant stogo uždėta cinkuota skarda, pakeisti langai, užkeltas bokštelis. Medinė koplyčia buvo pastatyta iš tašytų rąstų, priekyje su tradiciniu keturių kolonų portiku.
Sovietmečiu pamaldos koplyčioje uždraustos, įkurdintas sandėlys. 1965 m. koplyčia nugriauta, sienojus panaudojant Molėtų poliklinikos statybai. Buvusios poliklininkos pastatas 2003 m. sudegė, atstaytas 2004 m.[1]
Palikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Koplyčios vietoje likę akmenys ir krūmais apaugę dvarininkų kapai.[1] Alantos bažnyčioje yra dailės paminklų, tarp kurių minima XIX a. medinė krucifikso skulptūrėlė „Nukryžiuotasis“, 1965 m. atkelta iš Paąžuolių koplyčios. Ji 62 cm aukščio, polichromuota, dažyta balsvai, žaliai, rudai, pritvirtinta prie paprastų formų kryžiaus.[2]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Girnius, Kazimieras (2025). Alunta (2 leid.). Naujasis lankas. ISBN 978-609-474-404-4.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Nuo tautinio ir dvasinio pakilimo XIX a. pabaigoje iki nepriklausomybės susikūrimo XX a. pradžioje. Paąžuolių koplyčia alunta.lt 2018-11-08
- ↑ Virvičiūtė-Rybelienė, Monika; Virvičius, Povilas (2009). „Baigta Alantos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios restauracija“ (PDF). Voruta. 673 (7): 12. Nuoroda tikrinta 2025-09-28.