Pūlinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Crystal Clear action edit add.png  Šiam medicininiam straipsniui ar jo daliai trūksta nuorodų ar šaltinių.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas citatas ar nuorodas į šaltinius.
Jei artimiausiu laiku šaltiniai nurodyti nebus, straipsnis gali būti visiškai ištrintas arba paliktas tik apibrėžimas.
Pūlinys

Pūlinys, arba abscesas (lot. abscessus nuo abs - cedere − „atsiskirti“) − pūlių telkinys, susidaręs dėl riboto audinių pūlinio uždegimo. Nuo sveikųjų audinių pūlinį atskiria kapsulė.

Uždegimą sukelia stafilokokai, rečiau streptokokai, žarninė lazdelė, kai kurie kiti mikrobai. Sukėlėjas patenka pro odos arba gleivinės sužeidimus, švirkščiant vaistus, rečiau krauju ir limfa iš kito pūlinio židinio (pvz., šunvotės).

Uždegimas gali būti ūminis ir lėtinis. Pūlinys būna įvairaus dydžio (kartais susidaro keletas pūlinių išsyk), dažniausiai ovalinis. Susidarius pūliniui negiliai raumenyse, oda arba gleivinė apie jį parausta, patinsta, tampa karšta, pažeistą vietą veržia, skauda; ją spaudžiant, juntamas susitelkęs skystis. Susidarius pūliniui giliai audiniuose arba organuose (pvz., kepenyse, plaučiuose, smegenyse, pilvo ertmėje), ligoniui būna silpna, pakyla temperatūra, dingsta apetitas. Dažnai pūlinys pratrūksta savaime: į išorę (buvusi pūlinio ertmė lengvai išsivalo) arba į kurią nors kūno ertmę (tuomet gali prasidėti peritonitas, pleuritas, meningitas). Dėl pūlinio gali kilti komplikacijų: limfagyslės ar limfmazgių uždegimas, tromboflebitas.

Nedidelis pūlinys, jei nesirezorbuoja savaime, gydomas poliklinikoje chirurgo, didelis − tik ligoninėje. Jei po 2−3 dienų ligonio būklė nepagerėja, pūlinys prapjaunamas: jo ertmė išvaloma ir praplaunama vandenilio peroksido arba furacilino tirpalu. Jei pūlinys susidaro be aiškios priežasties, reikia ištirti, ar ligonis neserga cukriniu diabetu. Išvengti pūlinio padeda asmens higienos paisymas. Odą arba gleivinę apie pažeistą vietą reikia patepti jodu arba briliantine žaluma. Jei vieta, į kurią įšvirkšta vaistų, po kurio laiko patinsta, parausta ir ima skaudėti, reikia kreiptis į gydytoją. Gydantis pačiam (pvz., dedant kompresą, trinantis tepalu), gali kilti sunkių komplikacijų.