Pētõr Damberg

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Pėteris Dambergas)
Pėteris Dambergas
lyv. Pētõr Damberg
Gimė 1909 m. kovo 9 d.
Sykragas, dab. Latvija Latvija
Mirė 1987 m. balandžio 25 d. (78 metai)
Adažiai, Latvija Latvija
Veikla kalbininkas, vertėjas, folkloristas

Pėteris Alfredas Dambergas (lyv. Pētõr Alfred Damberg, latv. Pēteris Alfrēds Dambergs, 1909 m. kovo 9 d. Sykrage, dab. Latvijoje1987 m. balandžio 25 d. Adažiuose, Latvijoje) – lyvių kalbos mokovas, lyvių poetas ir prozininkas, vertėjas, lyvių tautosakos tyrėjas, pedagogas. Vienas įžymiausių lyvių literatūros atstovų.[1]

Biografija ir veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P. Dambergas gimė Sykrage lyvių žvejų Karlio (lyv. Kōrli) ir Kristynės (lyv. Kristīņ) Dambergų šeimoje. I pasaulinio karo metais gyveno Estijoje ir išmoko estų kalbą, todėl vėliau estų ir suomių kalbininkams galėjo padėti studijuoti lyvių kalbą. 1922 m. susipažino su tautosakos tyrėju estu O. Loritsu. 1925 m. baigė Dundagos pagrindinę mokyklą, 1925 m. rudenį P. Dambergas įstojo į Valstybinės Ventspilio amatų mokyklos komercijos skyrių. Baigęs mokyklą jis tapo Ancės valsčiaus valdybos praktikantu, nes tėvai nebuvo tiek turtingi, kad būtų galėję jam užtikrinti tolesnį išsilavinimą. 1928 m. Lyvių sąjunga ir Suomių sąjunga (Suomalaisuuden Liitto) sudarė sutartį dėl lyvių jaunimo lavinimosi, ir P. Dambergui buvo suteikta Suomijos parama studijuoti Jelgavos valstybiniame mokytojų institute, kurį baigė 1934 m. 1935 m. lyvių kalba jis parašė chrestomatiją „Jemakīel lugdõbrāntõz: skūol ja kuod pierast“ („Skaitymo knyga gimtąja kalba: mokyklai ir namams“). Ši knyga laikoma viena geriausių, kada nors parašytų lyvių kalba. P. Dambergas dirbo mokytoju įvairiose mokyklose, kol 1969 m. išėjo į pensiją.[1]

6-ajame dešimtmetyje Estijos Mokslų akademijos užsakymu keletą vasarų rinko lyviškus vietovardžius. 1963 m. Estijos MA Kalbos ir literatūros instituto tautosakos skyrius kreipėsi į P. Dambergą su prašymu rinkti lyvių patarles, ir P. Dambergas jų surinko ir nusiuntė 542. Jo pasakojimai apie tradicinę lyvių kultūrą 1975 m. publikuoti Helsinkyje, 1971 m. Taline juos užrašė suomių kalbininkas S. Suhonenas. 1978 m. Estijoje lyvių ir estų kalbomis išėjo P. Dambergo straipsnis „Lyvių kalbos tvarkyba“, kuris ilgą laiką buvo išsamiausias lyvių raštų kalbos susidarymo tyrimas. 19791987 m. estų kalbininkui T. Vytsui padėjo sudaryti Lyvių-estų-latvių žodyno kartoteką, daug prisidėjo prie lyvių leksikos plėtros, sukūrė nemažai naujadarų.[1]

P. Dambergas mirė 1987 m. Adažiuose, palaidotas Baltezero kapinėse.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 „Pēteris Dambergs“. Livones.net. Suarchyvuotas originalas 2018-09-25. Nuoroda tikrinta 2020-12-28.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jemakīel lugdõbrāntõz: skūol ja kuod pierast. Helsinki : Ulzõ andõnd Sūomõ Skūollist, 1935.
  • Marjo Mela and Lembit Valba: Latvian historiaa ja kulttuuria, Rozentāls-seura 2005, ISBN 951-98671-1-2

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]