Ozokeritas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Ozokeritas - degusis gamtinis bitumas - metano tipo kietųjų sočiųjų (parafininių) angliavandenilių ir skystų naftos alyvų bei dervų mišinys. Elementinė sudėtis: C – 84–86; H – 13,5–15%. Susidaro vėstant ir oksiduojantis pro uolienų plyšius prasiskverbusiai parafininei naftai ir kristalizuojantis stambiamolekuliniams anglevandeniliams. Uolienų plyšiuose ozokeritas aptinkamas gyslų ir lęšių pavidalu. Spalva nuo šviesiai geltonos primenančios bičių vašką, iki juodos. Būna minkštas, plastiškas arba kietas ir trapus. Lengvai užsidega, lydosi 50–85°C temperatūroje. Tankis 850–1000 kg/m³.

Ozokerito telkinių yra Ukrainoje, Turkmėnistane, Uzbekistane, Rumunijoje, JAV ir kt. Naudojamas radiotechnikoje ir elektrotechnikoje kaip izoliacinė medžiaga, chemijos pramonėje lakų ir dažų gamybai. Perdirbtas į grynąjį ozokeritą (cereziną), naudojamas parfumerijoje ir medicinoje vazelino, tepalų, kremų ir kt. medžiagų gamybai. Be to, medicinoje taikoma ozokerito termoterapija (šiluminis ir cheminis gydomasis ozokerito poveikis).