Oseidžai

Oseidžai
Oseidžai (1827 m. piešinys)
Gyventojų skaičius	~11 000
Populiacija šalyse	Jungtinės Amerikos Valstijos ( Oklahoma)
Kalba (-os)	anglų, oseidžų†
Vėliava
Religijos	krikščionybė, Indėnų Bažnyčia
Giminingos etninės grupės	kiti sijai: ypač kanzai, omahai, ponkai, kuapai
Vikiteka:	Oseidžai

Oseidžai arba osedžai (angl. Osage, sav. Ni-u-kon-ska, Wazhazhe – 'vidurinių vandenų žmonės') – indėnų sijų tauta, gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Oklahomoje. Populiacija – 11 tūkst. žmonių. Oseidžų kalba, labai gimininga kanzų kalbai (sijų šeima), kaip gimtoji išnyko 2005 m., kalbama angliškai. Tikintieji – daugiausia krikščionys (katalikai, protestantai).

XV a. oseidžai apsigyveno prie Oseidžo upės (dab. Misūrio valstija), skirstėsi į pachatasius („didžiuosius oseidžus“) ir utsechtus („mažuosius oseidžus“). XVII a. pab. susidūrė su europiečiais. XVIII a. pradėjo prekiauti su Europos tautomis, pateko į priešpriešą, kilusią tarp prancūzų ir ispanų Luizianoje. Veikiami prancūzų pirklių, apie pusė pachatasių ir dalis utsechtų persikėlė prie Arkanzaso upės, ties Verdigriso žiotimis (dab. rytų Oklahoma), ten sudarė sancukdžių grupę. Pastaroji oseidžų grupė XIX a. pirmojoje pusėje palaikė prekybą su amerikiečiais. Jie smarkiai priešinosi į jų žemes iš rytų besikėlusiems indėnams, kariavo su kadais, kajovais, komančiais. XIX a. pr. oseidžų populiacija siekė ~500 žmonių. 1825 m. jie buvo perkelti į rezervaciją pietų Kanzase, 1836 m. ten atitremti ir sancukdžiai. XIX a. antrojoje pusėje oseidžų žemės buvo išparduotos amerikiečių ūkininkams, o indėnai buvo priversti trauktis į šiaurę, į Indėnų teritoriją (dab. Oklahomą). Besikraustant žuvo apie pusė tautos žmonių. Oseidžų rezervacijoje Oklahomoje XX a. pr. rasta naftos ir gamtinių dujų, todėl tauta smarkiai pralobo. Tai jiems leido išlaikyti savo žemes, savivaldą.

Tradicinė kultūra panaši į kitų prerijų indėnų – vertėsi kapline-lydimine žemdirbyste ir raitąja bizonų medžiokle. Dabar verčiasi smulkiuoju verslu, gyvulininkyste.

Tauta dalijosi į 2 brolijas – „taikiąją“ ir „karingąją“; kiekvieną jų sudarė po 7 gimines. Vasarinių medžioklių stovyklavietėse „taikieji“ užimdavo šiaurinę pusę, „karingieji“ – pietinę. Tautai vadovavo 2 vadai (paveldimo titulo, nuo kiekvienos brolijos) ir taryba. Narystė taryboje taip pat būdavo paveldima. Per XVIII–XIX a. karus išaugo karinis elitas. Tradicinė oseidžų šeima – didžioji.

Tradicinei tikybai būdingas šamanizmas, nagualizmas, karinės ir ūkinės apeigos, turėjo išplėtotą mitologiją. XIX a. pab. papilto pejotizmas (Indėnų Bažnyčia).

Dauguma dabartinių oseidžų žemių yra Oseidžo apygardoje šiaurės Oklahomoje (centras – Pohaska).

• 
  Oseidžų indėnų vadas (1925 m.)
• 
  Oseidžų indėnas (1895 m.)
• 
  Oseidžų mokasinai
• 
  Oseidžai prie savo vigvamo
• 
  Oseidžų vadas Juodasis Šuo (Tchong-tas-sáb-bee), 1834 m. piešinys (Džordžas Katlinas)