Ortlesas
| Ortlesas | |
|---|---|
 Ortleso viršūnė
| |
| Aukštis | 3905 m |
| Žemynas | Europa |
| Šalys |  Italija
|
| Kalnynas | Alpės (Retijos Alpės) |
| Pirmasis įkopimas | 1804 m. Josef Pichler, Johann Leitner, Johann Klausner |
  Ortlesas | |
| Koordinatės: | 46°30′32″ š. pl. 10°32′42″ r. ilg. / 46.50889°š. pl. 10.54500°r. ilg. |
 Vikiteka |
Ortlesas |
Ortlesas arba Ortleris (it. Ortles, vok. Ortler) – kalnų masyvas šiaurės Italijoje, Šveicarijos pasienyje, Rytų Alpių pietuose, Retijos Alpėse, tarp Adidžės, Ados, Oljo ir Nočės aukštupių. Iškyla į 3905 m aukštį. Tonalės perėja skiria Ortlesą nuo Adamelo masyvo.[1]
Ortlesas susidaręs daugiausia iš kristalinių skalūnų, pietuose – iš klinties, dolomito. Būdingas alpinis reljefas – ryškios viršūnės, gilūs slėniai. Pietiniai ir šiaurės rytiniai šlaitai statūs, šiaurės vakariniai lėkštesni. Iki 2300 m aukščio šlaituose auga lapuočių ir spygliuočių miškai, subalpiniai krūmynai, aukščiau – alpinės pievos,[2] o viršūnėse – sniegynai, ledynai. Ortlesas patenka į Stelvijaus nacionalinį parką.[1]
Plėtojamas turizmas, alpinizmas (keli kopimo maršrutai), žiemos sportas (centrai: Bormijus, Pejas, Malė). Pirmieji į Ortlesą 1804 m. rugsėjo 27 d. įkopė tiroliečių alpinistai Josefas Pichleris, Johanas Leitneris ir Johanas Klausneris.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Ortles. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Ортлес, Большая советская энциклопедия, T. XVIII (Никко—Отолиты). – Москва: Советская энциклопедия, 1974