Orlovo ristūnai

Orlovo ristūnai – kinkomųjų arklių veislė, išvesta Rusijoje XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje.

Veislė išvesta vadovaujant grafui Aleksejui Orlovui Chrenovojės žirgyne Voronežo gubernijoje (dab. sritis) kryžminant jojamųjų veislių (daugiausia arabų) ir kinkomųjų (daugiausia Danijos, Meklenburgo) arklių veisles.

Orlovo ristūnai – harmoningos konstrukcijos, gražių formų, greiti^[1]. Dažniausiai būna širmi, juodi, bėri. Aukštis ties gogu 159–160 cm, įstrižasis liemens ilgis apie 161 cm, plaštakos 19,8–20,3 cm, kr8tinės apimtis 183 cm. Sveria 500–550 kg.

Naudojami arklių sporte: konkūre, išjodinėjime, draivinge^[2]. Daugelyje Rusijos, TSRS^[3] vietų buvo naudojami vietos arklių veislėms gerinti. Geriausi žirgai auginami Maskvos, Chrenovojės, Dubrovsko, Permės, Altajaus ir Novatomnikovskio žirgynuose. Lietuvoje (buvusioje LTSR) buvo auginami Vilniaus žirgyne (Riešėje).

Išnašos

↑ Šios veislės eržilas Pionas 1974 m. pasiekė veislės greičio rekordą, jis 1 600 m nubėgo per 2 min. 0,1 s.
↑ Draivingas – keturių (2+2) ristūnų traukiamų vežimų lenktynės laukuose
↑ 1980 m. Tarybų sąjungoje buvo 552 tūkst. Orlovo ristūnų veislės arklių, iš jų 40,7 tūkst. grynaveislių.

Nuorodos

Vikiteka: Orlovo ristūnai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Crenovojės žirgyno tinklalapis
Orlovo ristūnų muziejus
Orlovo ristūnai Archyvuota kopija 2007-09-03 iš Wayback Machine projekto.

[1] Šios veislės eržilas Pionas 1974 m. pasiekė veislės greičio rekordą, jis 1 600 m nubėgo per 2 min. 0,1 s.

[2] Draivingas – keturių (2+2) ristūnų traukiamų vežimų lenktynės laukuose

[3] 1980 m. Tarybų sąjungoje buvo 552 tūkst. Orlovo ristūnų veislės arklių, iš jų 40,7 tūkst. grynaveislių.

[1]

[2]

[3]